Anot jo, procentas, kiek šalies įmonių atlyginimas galėtų būti mokamas vokeliais, vertinamas skirtingai: vieni ekspertai mano, kad tokių įmonių yra apie 20 proc., o liepos mėnesį atliktos gyventojų apklausos duomenys rodo, kad tokių yra apie 8 proc.

„Tipiškiausia įmonė, kurioje atlyginimas gali būti mokamas „vokeliuose“, yra smulki arba vidutinė, šimtas - keli šimtai darbuotojų. Atlyginimai arba minimalūs, arba šiek tiek didesni už minimumą. Taip pat nedidelis įmonės pelningumas, tačiau iš visko matosi, kad įmonė turi daug užsakymų, atlieka juos, ir lyg ir klesti“, - penktadienį po susitikimo su premjeru Gediminu Kirkilu pažymėjo VMI vadovas.

Pramonės šakos, kuriose daugiausiai tikėtina rasti darbuotojams paruoštų „vokelių“, pasak jo, buvo žinomos jau seniai: statybos, paslaugų, aptarnavimo, visuomeninio maitinimo sektorius – ten, kur dažniausiai atsiskaitoma grynaisiais pinigais.

„Įdomu tai, kad, kai pradėjo veikti pasitikėjimo telefonas, vedame statistiką apie pranešimus sektoriuose, ir ši informacija pasitvirtino „vienas prie vieno“, - tikino VMI vadovas.

Statybų sektorių mokesčių inspekcija esą laiko po padidinamuoju stiklu, nes jis vienas stambiausių, o „šešėlinių reiškinių indikacijos ten didžiausios“.

Lietuvos statybininkų asociacijos vadovai yra pritarę VMI pateiktiems skaičiams, charakterizuojantiems, ar įmonė dirba skaidriai. Statybininkai sutiko, kad šiuo metu deklaruojamas darbuotojų atlyginimas neatskaičius mokesčių turi būti apie 2,5 tūkstančio litų, o įmonių grynasis pelnas – apie 5 procentus.

Mažas oficialus atlyginimas ar nedidelis pelningumas mokesčių inspekcijai yra pirminis ženklas, kad įmonė gali veikti neskaidriai.

Artimiausiu metu, pasak M. Kaseliausko, mokesčių inspekcija tokias charakteristikas apibrėš ir kitiems sektoriams.

Per mažiau nei tris mėnesius VMI pasitikėjimo telefonu gavo per 620 skundų dėl vokeliuose mokamų atlyginimų ir, pasak M. Kaseliausko, kiekvienas gautas skambutis buvo įvertintas.

„Galima pasakyti, kad 10 proc. skambučių yra labai konkretūs, kurių informacija pasitvirtina ir būna aiškus rezultatas. Kitais atvejais analizuojame įmonių situaciją ir žiūrime, ar tose įmonėse ekonomiškai įmanomas „vokelių“ reiškinys“, kalbamės su vadovais, stebime veiklą“, - teigė M. Kaseliauskas.

Pasak jo, kova prieš atlyginimus „vokeliuose“ negali apsiriboti vien kontrolės priemonėmis, akcija turi būti platesnė, reikia įtraukti socialinius partnerius, skatinti tiek darbuotojų, tiek darbdavių sąmoningumą.

Su G. Kirkilu esą aptarta, kad kova su „vokeliais“ nėra vien valstybės institucijų uždavinys, o VMI pasitikėjimo telefonas ir yra viena priemonių, skatinančių visuomenę veikti pačią. Tačiau Vyriausybės parama esą yra „neabejotinai svarbi“.

„Vokelių“ reiškinį, VMI vadovo teigimu, naikina ir ekonomikos, kartu ir darbo jėgos vertės, augimas. „Kai žmonės gauna didesnius atlyginimus, patys vertina save aukščiau ir nebebijo išsakyti savo pozicijos, pareikalauti mokėti legalų atlyginimą“, - tikino M. Kaseliauskas.

Teigiamą įtaką padarė ir nuo liepos pirmosios sumažėjęs gyventojų pajamų mokestis, nes jis „skatina ištraukti šešėlio pinigus“.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją