Gal prieš šešetą metų demokratija ir konkurencija išvedė močiutes į gatves. Lietuvos poilsiautojus įvairaus dizaino plakatais nusėtos pakelės nelabai trikdo, tačiau keliautojai iš Vakarų pasaulio neretai ir pasišaipo: „Kodėl jūsų prostitutės tokios pagyvenusios ir pigios?“
Mat užsieniečiai nesupranta lietuviškų užrašų ir mato tik kainą. O tai galėtų būti arba labdaros rinkliava, arba kaina už parduodamą kūną.
Civilizuotuose kraštuose informacija apie nuomojamas patalpas paprastai gaunama tam skirtuose turizmo centruose. O mūsų pajūrio nuomotojai žūtbūt stengiasi užbėgti vienas kitam už akių, jau nekalbant apie nelegalią veiklą.
Močiutės – kietos
Karo su pakelės močiutėmis kol kas nepavyko laimėti niekam. Nepadėjo nei policinės, nei mokestinės priemonės. Kai reikalo ėmėsi mokesčių inspekcija, paaiškėjo, kad nėra finansinių operacijų fakto.
Yra tik plakatas su nurodyta kaina. O kas užfiksuos pinigų perdavimo ir priėmimo faktą tūkstančiuose sandėliukų? Sustatyti ženklai „sustoti draudžiama“ irgi negelbėjo – nuomotojai sulindo į šalutinius keliukus, o nuomininkai paisė ženklo tik matydami policijos patrulius.
Prie kavos puodelio susėdę Palangos Kultūros skyriaus vedėjas, pučiamųjų orkestro vadovas Vygandas Rekašius ir Palangos viešbučių bei restoranų asociacijos prezidentas Gintautas Rekašius ėmė ieškoti nestandartinių sprendimų.
Vizija – paslaugų turgus
„Jeigu neišeina močiučių išvaikyti, reikia bent jų įvaizdį pakeisti, – samprotavo G.Rekašius. – Visai kitas vaizdas būtų, jei moterys pasipuoštų tautiniais drabužiais, gintariniais karoliais, o vienodo dizaino plakatai keliomis kalbomis skelbtų: „Sveiki atvykę į Palangą“.
„Labai puiki mintis, – pritarė kitas, giminystės ryšiais nesusijęs Rekašius. – Bet iškyla problema – kaip įpareigoti tas moteris apsirengti tautiniais drabužiais?“ Vienas iš būdų – drabužius ir atributiką įskaičiuoti į patento kainą. Tokiu būdu nušaunami du zuikiai – pagerėja įvaizdis, o visi nelegalai – kaip ant delno.
Palangos savivaldybėje jau diskutuojama apie „Paslaugų turgaus“ projektą. Tai būtų infrastruktūrą turinti aikštė, kur savo paslaugas siūlytų visi nuomotojai ir kitų paslaugų teikėjai.
Tačiau kas gali garantuoti, kad žvitrios močiutės iškeis mielą pakelę į milijonus kainuosiantį „Paslaugų turgų“?
