ES turi daugiau galių kalbėtis su Rusija, bet svarbiausia - įrodyti Būtingės terminalo veiksmingumą, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".

Lietuvos aukščiausieji vadovai jau garsiau pradeda kalbėti apie galimą politinį Rusijos spaudimą Lietuvai. Premjerui Gediminui Kirkilui nesinori tikėti, kad Rusija pasirodytų nepatikimu partneriu ir rizikuotų dėl "Mažeikių naftos" patikimo tiekėjo prestižu Europoje.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) Europos studijų katedros vedėjas Jonas Čičinskas mano, kad pabrėžtinai atsargiai besielgiantys Lietuvos politikai nenori politizuoti naftos tiekimo iš Rusijos problemų.

Pasak jo, kada išaiškės politiniai vamzdžių gedimo, jų ilgalaikio taisymo motyvai, tai ir mūsų politikai, matyt, irgi galės kalbėti atviresniu tekstu, įtraukdami tai į ES kontekstą.

Europarlamentaras Justas Paleckis sako, kad kol ES pareigūnai atostogauja ir reakcijos dėl naftos tiekimo į Lietuvą laukti neverta - apie tai "bus galima galvoti rudenį". Tačiau jis mano, kad ES didelio triukšmo nekels, kadangi sunku įrodyti, jog čia yra grynai politika, o ne komercija.

Rusijos gamtos apsaugos tarnybos atstovas Jevgenijus Snygiriovas žiniasklaidai pareiškė, kad ateinantį pirmadienį tarnybos sudaryta komisija vyks patikrinti, kaip "Transneft" laikosi ankstesnių nurodymų sumažinti slėgį naftos vamzdyje, ar yra grėsmė pasikartoti avarijai.

Jis tikisi, kad iki tada bus žinomos ir bent tarpinės nepriklausomo instituto atliekamos vamzdyno patikros išvados, kurias gavus turi būti pradėtas rengti planas rekonstruoti arba pakeisti prakiurusį vamzdyną.