Krabų lazdeles, žuvų pirštelius ir kitus produktus Rusijai, Ukrainai, Baltarusijai, Kazachstanui bei Moldovai gaminančios „Vičiūnai - Rus" gamyklos Sovetske, Kaliningrado srityje, vadovams atėjus vasarai ir ypač jai įpusėjus tenka sukti galvas, iš kur paimti trūkstamų darbuotojų vietoje išsibėgiojusių dirbti savų laukų.
Anksčiau griežtai sakiusiems, kad darbo sutartis atėjus vasaros sezonui nutraukusių darbuotojų nebepriims, dabar „Vičiūnams - Rus" tenka ne tik juos priimti atgal, bet ir steigti naujus darbuotojų atvežimo maršrutus iš aplinkinių kaimų.
„Darbuotojai dingsta vasarą, po bulviakasio grįžta, tad jau priimame", - teigė „Vičiūnai - Rus" generalinis direktorius Gerimantas Stonkus.
Pasak G. Stonkaus, šiuo metu gamykloje dirba 1500 darbuotojų, ištisą parą dirbanti gamykla priimtų dirbti dar 300, jeigu tik surastų norinčių dirbti. Gamykloje, pasak jo, darbuojasi tik 17 lietuvių, kurių dauguma užima vadovaujančias pareigas.
Vieno darbuotojo uždarbis per mėnesį, jo teigimu, yra apie 950 litų, o tai – mažiau nei Kaliningrado mieste.
„Metų pabaigoje norime pasiekti produkcijos gamybą 4200 tonų per mėnesį, bet sunku dėl darbo jėgos trūkumo. Didelės meilės lietuviams nėra, vietiniai mano, kad jie, negrai, kalantys lietuviams pinigus", - pripažįsta G. Stonkus.
Netrukus gamyklos vadovai ketina pradėti naujus maršrutus į keturis kaimus, iš kurių vešis dirbti po 20-30 žmonių, vieno kaimo gyventojus grupuodami į vieną pamainą. Taip pat, siekdami išlaikyti esamus darbuotojus, gamyklos vadovai pradės mokėti išmokas už darbo stažą. O sriuba darbuotojus esą kasdien vaišina jau nuo įkūrimo pradžios.
Sukūrę darbo vietų nenustebina
Statybų bendrovėje „Rosslitstroj" Kaliningrade, anot įmonės direktoriaus Stanislavo Juciaus, dirba apie 150 darbuotojų, iš jų tik apie 20 lietuvių, kiti – vietiniai iš Kaliningrado bei ukrainiečiai, baltarusiai, azerbaidžaniečiai.
Anksčiau, vadovo teigimu, įmonėje lietuviai sudarė apie 90 proc. darbuotojų.
„Anksčiau sulaukdavau kritikos, kodėl vietinių nepriimu, sakydavau, kad lietuviai gerai dirba", - S. Jucius prisimena laikus, kai lietuviai dar nebuvo išsivažinėję uždarbiauti „į Europą".
„Darbo jėga Kaliningrade ir brangsta, ir jos nėra", - pažymi ir kiti lietuviai verslininkai. Dar prieš aštuonerius metus esą galėję ateiti pas vietinę valdžią ir galėję pasigirti, kad daug darbo vietų sukūrė, verslininkai dabar jau nieko nenustebina.
Tad tenka samdytis atvykėlius iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių – azerbaidžaniečius, baltarusius, moldavus, ukrainiečius, uzbekus.
Kaliningrado srityje, pasak verslininkų, atvykėlius įdarbinti lengviau nei Lietuvoje, nes nereikia tartis dėl konkrečių asmenų, užtenka metų pradžioje sutarti dėl kvotų kiekvienoje įmonėje.
Kita vertus, Rusijos Federacijoje jautriau reaguojama į tarp šalių paaštrėjusius santykius - atsiradus trinčiai tarp Rusijos ir Ukrainos, darbuotojus tikrindamos migracinės tarnybos esą pirmiausiai klausia, kiek įmonėje dirba ukrainiečių ir pasidomi jų padėtimi, o tik tada kitų.
