Kaip paaiškino NMA atstovai, dalis paraiškų nebuvo patenkintos dėl to, kad ūkininkai nepateikė visų reikalingų dokumentų, nors papildomi paklausimai dėl duomenų patikslinimo ar reikalingų dokumentų pateikimo buvo siunčiami net po keletą kartų.
"Ūkininkai kasmet pateikia vis daugiau paraiškų gauti kaimo plėtros paramą ir beveik visos jų pateikiamos paraiškos yra įvertinamos teigiamai, todėl galime spręsti, kad KPP parama bus panaudota efektyviai ir laiku", - sakė NMA Kaimo plėtros programų departamento direktoriaus pavaduotoja Erika Viltrakienė.
Šiuo metu NMA pagal teigiamai įvertintas praėjusių metų paraiškas ūkininkams jau išmokėjo beveik 390 mln. litų. Ši suma dar turėtų išaugti, mat šiuo metu baigiamos vertinti vienos KPP priemonės - "Agrarinė aplinkosauga" - praėjusiais metais gautos paraiškos.
Daugiausia paraiškų pernai pateikė ūkininkai, siekiantys gauti išmokas pagal KPP priemonę "Mažiau palankios ūkininkauti vietovės ir vietovės su aplinkosaugos apribojimais". Tokių žemdirbių atsirado daugiau nei 110 tūkstančių.
Daugiau nei 7,5 tūkstančio ūkininkų nutarė atsisakyti ūkininkavimo ir pasinaudoti paramos priemone "Ankstyvo pasitraukimo iš prekinės žemės ūkio gamybos rėmimas", skirta vyresnio amžiaus žemdirbiams.
Gauti paramą pagal KPP priemonę "Standartų laikymasis" praėjusiais metais panoro beveik 2,5 tūkst. žemdirbių, o restruktūrizuoti pusiau natūrinius ūkius už ES išmokas - daugiau kaip 1,3 tūkst. ūkininkų.
Pagal KPP priemonę "Žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku" NMA pernai gavo beveik 500 paraiškų.
Daugiausia ūkininkų paramos pernai siekė Vilniaus (per 26 tūkstančius), Utenos (per 24 tūkstančius), Telšių (beveik 13 tūkstančių) bei Alytaus (beveik 12 tūkstančių) apskrityse.