Jau praėjo dvi savaitės, kai Kauno termofikacijos elektrinėje (KTE) kilo negirdėtas skandalas, kurio atomazgos dar tebelaukiama. Ligšiolinis generalinis direktorius Algimantas Stasiukynas teigia kovojantis ne dėl savo kėdės, o dėl dujų ir šilumos kainų, kurios tikrai didės pasikeitus KTE vadovybei.
Tačiau pasklido kalbos, kad ir pats A.Stasiukynas siekia į KTE direktoriaus kėdę pasodinti savo žmogų, nes per šiuos trejus metus įsitikino, kad elektrinė yra lyg melžiama karvė, duodanti milijonus pelno privačiai jo įsteigtai bendrovei - “Energijos sistemų servisui”, kuri jau trejus metus yra elektrinės operatorius. Akcijas, be A.Stasiukyno, taip pat valdo jo pavaduotojas Ričardas Matijošaitis ir Romualdas Rutka, buvęs KTE vadovas ir dabartinis “Energijos sistemų serviso” direktorius.
Ši įmonė ne tik yra įdarbinusi apie 300 KTE darbą prižiūrinčių specialistų, anksčiau dirbusių elektrinėje, bet ir jau perėmė dalį tinklų bei infrastruktūros, kuri būtina, kad kauniečiai gautų šilumą bei karštą vandenį.
Į viešumą iškyla vis daugiau faktų, įrodančių, kad KTE yra visiškai priklausoma nuo savo operatoriaus - “Energijos sistemų serviso”. To, matyt, ir siekė ligšioliniai elektrinės vadovai.
Pardavė pats sau
Šilumos gamintoja realiai gali likti ir be dujų, ir be vandens, kuris, kaip ir kuras, jai yra gyvybiškai svarbus.
Prieš kelerius metus KTE iš Savivaldybės įmonės “Kauno vandenys” įsigijo pramoninio vandentiekio stoties kompleksą, iš kur marių vanduo pumpuojamas į elektrinę.
Kadangi KTE liko vienintelė pramoninio vandens vartotoja, “Kauno vandenys” nutarė jai parduoti įrangą bei statinius už beveik 1 mln. litų. Sandėris įvyko 2005 m. kovo 31 dieną. Nepraėjo nė mėnuo, kaip balandžio pabaigoje elektrinė šį turtą pardavė savo operatoriui - “Energijos sistemų servisui”. Elektrinei atstovavęs A.Stasiukynas turtą pardavė įmonei, kurioje pats turi akcijų.
Toks sprendimas atrodo mažų mažiausiai keistas, ypač įvertinus tą faktą, kad dabar elektrinė turi pirkti vandenį iš savo operatoriaus, kuriam priklauso visa įranga ir magistralinio gamybinio vandens tinklai.
Maža to, KTE iš savo operatoriaus vandenį perka po 1,60 Lt už kub. m, t.y. vos 8 ct mažiau kaip iš “Kauno vandenų”. Vėliau vandenį apdirbus ir pritaikius šilumos tinklų trasoms papildyti, jis vėl parduodamas tam pačiam “Energijos sistemų servisui”, tačiau vos po 1 Lt už kub. m.
Taigi po minėto sandorio šilumos gamintoja ne tik negavo jokios ekonominės naudos, bet dar ir patiria nuostolius. Pelną iš to, žinoma, kraunasi “Energijos sistemų servisas”.
Be to, pirkimo-pardavimo sutartyje nėra paminėta jokio punkto, draudžiančio “Energijos sistemų servisui” parduoti šį turtą trečiajam asmeniui be KTE sutikimo.
Investuoti nesiryžo
Kodėl Savivaldybės įmonė “Kauno vandenys” nepanoro toliau valdyti vandentiekio stoties ir pardavinėti vandenį KTE?
“Dar sovietmečiu pastatytą vandentiekio stoties kompleksą po metų kitų būtų reikėję renovuoti ir investuoti milijonines lėšas. Tokias investicijas būtume planavę, jeigu būtume turėję ilgalaikę sutartį su paslaugų pirkėju, tačiau šis nesutiko. Kadangi vanduo iš marių buvo tiekiamas tik vieninteliam pirkėjui, buvo nutarta visus pastatus ir įrengimus jam parduoti. Dėl to įmonė nuostolių tikrai nepatyrė, nes turtas buvo parduotas už didesnę sumą nei balansinė vertė”, - aiškino “Kauno vandenų” generalinis direktorius Vilius Burokas.
Anot jo, priimant sprendimą parduoti vandentiekio stotį, buvo atsižvelgta ir į riziką - jeigu KTE būtų nusprendusi ieškoti alternatyvių vandens tiekimo šaltinių, minėtas turtas “Kauno vandenims” būtų visiškai niekam nereikalingas ir neštų nuostolius.
Beje, kartu su vandentiekio stotimi “Kauno vandenys” elektrinei norėjo parduoti ir vandens skaidrinimo stoties perjungimo kamerą bei krantinės sutvirtinimą - gelžbetoninį įrenginį. Kadangi šie objektai oficialiai Savivaldybės įmonei nepriklausė, ji kreipėsi į teismą prašydama pripažinti nuosavybės teises pagal įgyjamąją senatį. “Kauno vandenys” šį turtą taip pat planavo iš karto perleisti KTE, o ši buvo pasirengusi jį perduoti savo operatoriui.
Tokiems planams sutrukdė kilęs triukšmas, kad pardavus 130 metrų ilgio Kauno marių krantinę, prie vandens telkinio būtų užtvertas kelias kauniečiams.
Savivaldybei paprieštaravus, teismas leido įteisinti tik kamerą, o krantinės sutvirtinimų - ne.
Mažina sąnaudas?
V.Buroko nuomone, nors oficialiai krantinės sutvirtinimas yra bešeimininkis turtas, tačiau realiai jis priklauso visai vandentiekio stočiai, už kurią sumokėjo KTE, o vėliau perpardavė “Energijos sistemų servisui”. Ši bendrovė taip pat perėmė iš KTE nuomos teisę žemės sklypui, ant kurio stovi minėti statiniai.
Kai apie sandorį paklausėme ligšiolinio KTE generalinio direktoriaus ir “Energijos sistemų serviso” akcininko A.Stasiukyno, jis teigė neprisimenąs, kad elektrinė būtų pirkusi vandentiekio stotį. Pašnekovas buvo įsitikinęs, kad šį turtą “Kauno vandenys” iš karto pardavė “Energijos sistemų servisui”.
Tačiau po kurio laiko KTE vadovas pripažino, kad toks sandoris galėjo būti sudarytas.
“Elektrinei nėra tikslo eksploatuoti tokį ar panašų turtą, kurio išlaikymas tik didintų sąnaudas. Jį valdo operatorius, kuris lygiai taip pat nupirko ir dujotiekį, vandentiekį, garotiekį”, - prasitarė A.Stasiukynas.
Paklaustas, ar be turto likusi KTE netapo “Energijos sistemų serviso” įkaite ir ar elektrinei nekiltų problemų, pasikeitus operatoriui, A.Stasiukynas buvo linkęs džiaugtis esama situacija, kai už vandenį operatoriui mokama pigiau, nei perkant iš “Kauno vandenų”.
Keistai skamba ligšiolinio elektrinės vadovo argumentai apie sąnaudų sutaupymą. Privati bendrovė “Energijos sistemų servisas” uždirba milijonus vien tik iš to, kad valdo elektrinę, tad KTE, užuot mokėjusi pinigus operatoriui, tikrai turėtų rasti lėšų valdyti šį ūkį ir užsitikrinti patikimą vandens tiekimą.
Sprendžia valdyba
Abejonę ir nuostabą kelia ir dar vienas faktas, kad dujų giganto įmonė atsisakė net dujotiekių atšakų, kurios taip pat priklauso “Energijos sistemų servisui”. Įvertinus tokius turto padalijimo aspektus, akivaizdu, kad pagrindinis KTE akcininkas “Gazprom” vargu ar ryžtųsi nutraukti sutartį su esamu operatoriumi, kuris valdo elektrinei gyvybiškai svarbius tinklus ir dar už tai gauna pinigus.
Tačiau kalbama, kad KTE savininkas toliau nebeketina taikstytis su išskirtinėmis operatoriui teikiamomis sąlygomis, todėl ir pradėti inicijuoti pokyčiai pradedant vadovybe.
Tuo tarpu posto nepaliekantis A.Stasiukynas linkęs atmesti kaltinimus, esą jis, dirbdamas KTE generaliniu direktoriumi, kur kas labiau rūpinosi “Energijos sistemų serviso” veikla.
“Aš turiu tik 6 proc. operatoriaus akcijų. Tai kuo mane galima kaltinti? Kad padedu kitiems uždirbti pinigus? Tačiau visiems sprendimams pritardavo elektrinės valdyba. Aš nesu vienvaldis”, - teigė A.Stasiukynas.
Matyt, dėl to šių metų birželį pasikeitus KTE valdybai, užtarimo suskubta kreiptis net į patį Kauno miesto merą Arvydą Garbaravičių.
