„Ir taip ten nebuvo daug narių, o dabar yra likęs vienas vienintelis, tai kaip ir nelabai yra ką veikti“, – DELFI aiškino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) specialistė ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai Edita Karbauskienė.
Ji teigia, kad sliekai Lietuvoje vis dar auginami, bet ne verslui – dažniausiai ekologine žemdirbyste užsiimantys ūkininkai augina tiek, kiek jiems reikia, bet rinkai jų nepateikia.
Anot specialistės, Kalifornijos sliekai dažniausiai naudojami atliekų perdirbimui, o žvejybai jie nelabai tinkami.
„Verslas gali išsivystyti iki to, kad sliekai perdirbtų miesto gyventojų organines atliekas, tačiau Lietuvoje to niekas dar nesiima“, – aiškino E. Karbauskienė.
Anot jos, tokia praktika yra Vokietijoje ir Italijoje. Specialistė sako, kad tik dabar į Lietuvą ateina Europos Sąjungos reikalavimai rūšiuoti ir organines atliekas.
„Šioms išrūšiuotoms atliekoms reiks taikyti įvairias perdirbimo technologijas, viena jų – perdirbimas sliekais“, – sliekų verslo perspektyvas aiškina E. Karbauskienė.
Ji teigia, kad prieš keletą metų Vilniaus miesto savivaldybė vienai įmonei leido sliekais perdirbti organines atliekas iš maitinimo įstaigų, sugedusius maisto produktus iš prekybos tinklų, tačiau šiuo metu ši veikla yra prigesusi.
ŽŪR specialistės teigimu, sliekų auginimu žmonės domisi nuolat – per dieną paskambina po porą besidominčių, tačiau pradedančiųjų imtis šio verslo nėra.
Suskaičiuoti lengva – suporuoti sunku
V. Rūsys DELFI sakė veisiantis kiek mažiau sliekų nei ankstesniais metais, juos visus augina savo ekologiniame ūkyje.
Keturis litrus biohumuso, kuris ruošiamas dvejus metus, jis parduoda už tris litus, o tūkstantį sliekų – už 25.
„Suskaičiuot juos tai labai lengva, bet dar ir porelėmis suporuoti reikia“, – juokavo pašnekovas, paklaustas, kaip suskaičiuoja augintinius.
V. Rūsys tikslaus turimų sliekų skaičiaus atskleisti nenorėjo, teigia pasimokęs iš ankstesnių metų – žurnalistams papasakojęs, kiek turi sliekų, po to visą vasarą neatsigynė įžūlių žvejų, atvykstančių išsikasti jo augintinių ir taip per porą metų išnaikinusių Kauno rajone Rokuose buvusias sliekų lysves.
Jis sako, kad dabar jo sliekų auginimas yra daugiau šviečiamojo ir mokomojo, o ne pramoninio pobūdžio.
Anot V. Rūsio, sliekai dauginasi kas septynias paras – geometrine progresija, todėl panorus juos veisti daug laiko neprireiktų. Kalifornijos sliekai subręsta per tris mėnesius ir gyvena penkiolika metų.
„Sliekų verslą galima greitai užsiveisti, svarbu nuolat parūpinti organinių atliekų. Kai verslą pradėjome, mėšlo prie kiekvienos fermos krūvos buvo, o kuras kainavo tiek, kiek gazuotas vanduo, dabar visą šitą reikia už pinigus pirkti ir atsivežti“, – aiškino sliekų augintojas.
Jis teigia, kad turi užaugti ta karta, kuri nemestų organinių atliekų į šiukšlių dėžes, o komposto dėžėje augintų sliekus ir gamintų biohumusą.
