Laikai, kai draudimo kompanijos, kad tik priviliotų daugiau klientų, siūlė įvairiausias draudimo rūšis vos ne už simbolinę kainą, praėjo. Tuo įsitikino ir prieš keletą metų už 70 litų mūrinuką sode nuo gaisrų, stichinių nelaimių ir kitokių netikėtų nuostolių sėkmingai apdraudusieji sodininkai.
Dabar jie nesėkmingai varsto draudikų biurų duris – namelių, kurie žiemą ir rudenį paliekami likimo valiai, drausti niekas nenori.
Galintieji tai padaryti savo paslaugas įvertina ne dešimtimis, o šimtais litų. Tokia kaina prieš keletą dešimtmečių namelius pasistačiusiems pensininkams – nepakeliama našta.
„Sekundės“ korespondentai, paskambinę į kai kurias draudimo bendroves Panevėžyje, nieko guodžiamo sodininkus neišgirdo: vienoje apie medinių nenuolat gyvenamų vasarnamių draudimą negali būti nė kalbos, 70 tūkst. litų įvertintą mūrinį namelį apdraustų. Kaina – 500 litų.
Dar vienoje draudimo kompanijoje paaiškino, kad vos kelis mėnesius gyvenamų namelių nedraudžia, nebent savininkas draustųsi savo gyvenamąjį būstą ir turtą. Nieko guodžiančio nepasakė ir kitos draudimo kompanijos.
Nuo kliento prie kliento zujančios draudėjos neslėpė, kad drausti vasarnamius – vienas vargas ir nemenki nuostoliai: jie stovi tušti, žiemą šeimininkai ten nė nosies nekiša, o pavasarį pasipila pretenzijos.
Klientų daugėja
„If draudimo“ Panevėžio atstovybės direktorė Gražina Sonina pažymėjo, kad sodo namelių draudimas populiarėja.
„Pagrindinė priežastis – žmonės keliasi į juos gyventi ir nori užsitikrinti finansinį saugumą nelaimės atveju. Draudimas – apsauga nuo vandens, ugnies, vagių padarytų nuostolių“, – teigė G.Sonina. Keista, bet daugiausiai žalos sodo namų savininkai patiria dėl vandens padarytų nuostolių. „Sodų bendrijose labai kinta tiekiamo vandens slėgis, neatlaiko vamzdžiai ir namai užliejami“, – sakė direktorė.
„If draudimas“ sodo namelį draudžia įvertinęs objekto draudimo riziką. „Visada domimės, ar sodo name gyvenama nuolat, ar čia lankosi tik savaitgaliais, kokios yra apsaugos priemonės. Svarbu, iš ko jie pastatyti. Mediniai nameliai labiausiai nukenčia nuo ugnies, dažnai sudega iki pamatų, todėl jų draudimo rizika labai aukšta ir draudimas – brangesnis“, – vasarnamių draudimo niuansus vardijo G.Sonina.
Jos pavaduotojas Darius Juknevičius, paklaustas, ar norintieji apdrausti sodo namelius privalo drausti ir nuolatinę gyvenamąją vietą, tvirtino, kad tai nėra būtina sąlyga: „Vertiname draudimo riziką. Jeigu mus tenkina – apdraudžiame atskirai“.
Penkis kartus didesnė rizika
„Lietuvos draudimo“ atstovas ryšiams su visuomene Valdas Lopeta pabrėžė, kad sodo namelių draudimas – nemenka problema: „Tai nėra nuolatinė gyvenamoji vieta. Padidėja rizika, kad jie bus apvogti ar kitaip nukentės nuo piktavalių“. Panevėžys draudiminiais įvykiais dėl vagysčių iš vasarnamių nelenkia Lietuvos vidurkio.
Pasak V.Lopetos, tokio draudimo rizika išauga penkis kartus. Nors „Lietuvos draudime“ ir neatsisakys apdrausti vasarnamį, tačiau draudimo kaina atbaido net ir tvirtai pasiryžusiuosius užbėgti galimoms nelaimėms už akių.
„Jei norima apdrausti tik sodo namelį, draudimo įmoka labai didelė. Todėl siūlome kompleksinį draudimą – drausti nuolatinę gyvenamąją vietą ir joje esantį turtą, kartu apdraudžiant ir sodo namelį. Įmoka priklauso nuo įvairių dalykų ir svyruoja nuo 200 iki 300 litų. Draudžiant tik sodo namelį ji – gerokai didesnė“, – „Sekundei“ teigė „Lietuvos draudimo“ atstovas.
„BTA draudimo“ draudimo departamento direktorius Kęstutis Taškūnas sako, kad šioje bendrovėje galima apdrausti vasarnamius nuo ugnies rizikos, gamtinių nelaimių, vagysčių ir kitų nuostolius šeimininkams nešančių įvykių. „Įmokos dydis ir sąlygos priklauso nuo daugelio faktorių: vietovės, pastato konstrukcijos, statybos metų“, – informavo K.Taškūnas.
Jis pabrėžė, jog „BTA draudimas“ nereikalauja, kad klientas privaloma tvarka apdraustų ir kitą turtą, nors kai kurios draudimo kompanijos to primygtinai prašo. Draudimo bendrovės Panevėžio skyriuje pasiteiravus apie galimybę apdrausti medinį sodo namelį, teko nusivilti: „Negyvenamas? Mes nelabai norime drausti sodo namelius. Didžiulė rizika. Medinis? Oi ne, nedraudžiame“, – pati to nežinodama tarsi paaiškino K.Taškūno komentarą telefonu atsiliepusi specialistė.
