LLRI nuomone, 14-osios Vyriausybės programa tęsia tradiciją pasilikti atviras rankas daryti bet ką, nes šalia įsipareigojimų atlikti tam tikrus veiksmus nėra nė vieno įsipareigojimo susilaikyti nuo atskirų veiksmų, pavyzdžiui, neįvesti naujų mokesčių. Kita vertus, Vyriausybės programos nekonkretumas ir eklektiškumas nesusaisto Vyriausybės priimti sprendimus, kurie būtų orientuoti į ateitį, o ne į rinkėjų papirkinėjimą priešrinkiminiu laikotarpiu.
LLRI atkreipia dėmesį, jog tarp didžiausių ekonominių problemų nėra įvardytas Lietuvos konkurencingumo ir patrauklumo investicijoms atsilikimas, išsikerojusi ir neefektyvi biurokratija, pernelyg platus ir sudėtingas reguliavimas, neefektyvumas valdžios kontroliuojamuose sektoriuose, skandalingas žemės rinkos suvaržymas.
Anot instituto, užuominos apie mokesčių mažinimą ar reikalingas struktūrines reformas yra miglotos ir nekonkrečios, tarsi paruoštos išsižadėjimui bet kurią minutę. Apie gyventojų pajamų mokesčio mažinimą iki 20 proc. kalbama tik „jei leis aplinkybės“. Akivaizdu, kad nesant ryžto aplinkybės neleis niekada, juo labiau kad (vėlgi „jei tik leis aplinkybės“) numatytas neribotas išlaidų didinimas visoms vadinamosioms socialinėms reikmėms ir perskirstymo augimas. Tai reiškia, jog ir toliau realus prioritetas bus ne efektyvinti valstybės išlaidas, o jas auginti netgi sparčiau nei auga bendrasis vidaus produktas.
Institutas taip pat pastebi, kad valstybei numatomas pernelyg aktyvus vaidmuo rinkoje: prioritetų ekonomikoje nustatymas, investuotojų skirstymas į gerus ir geresnius, išskirtinė pagalba smulkioms, vidutinėms ir naujoms įmonėms, teritorinis prioritetizavimas, naujos paramos verslui formos, lėšos verslo centrams, „prieinamų“ energijos kainų užtikrinimas.
LLRI nuomone, ši programa pasižymi aiškia orientacija į gerovės skirstymą šiandien ir nenoru įvardyti ir pasiūlyti pribrendusius, ateičiai svarbius sprendimus giluminėms problemoms spręsti. Pavyzdžiui, efektyvumo stokojančiose švietimo ir sveikatos sistemose numatoma daugiau lėšų, daugiau investicijų, daugiau paramos, didesni atlyginimai, tačiau nekalbama apie konkurencijos sąlygų sudarymą, privačių įstaigų diskriminavimo panaikinimą ir privačios iniciatyvos įsileidimą į šias sritis, išlaidų efektyvumo užtikrinimą, rašoma pranešime.
Anot ekspertų, 14-oji Vyriausybė įsipareigoja įgyvendinti dalykus, kurie nuo jos valios nepriklauso. Pavyzdžiui, žadama indeksuoti darbo užmokestį (tą galima padaryti tik valstybės sektoriuje), modernizuoti statybų sektorių, užtikrinti Lietuvos gyventojams ir verslo subjektams energijos poreikių tenkinimą prieinamomis kainomis, skatinti verslo „socialinę atsakomybę“.
Instituto manymu, teigiamas programos dalykas yra tai, kad tarp tvaraus augimo užtikrinimo priemonių minimas įsipareigojimas suformuoti racionalią mokesčių mokėtojų ir kitų valstybės lėšų bei turto naudojimo kontrolės ir viešumo sistemą, tačiau itin blogai, kad nėra jokių konkrečių priemonių fiskalinei drausmei užtikrinti.
Anot pranešimo, taip pat sveikintina, kad siekiant visiško užimtumo ir darbo kokybės bei našumo gerinimo kaip priemonė įvardijama sudaryti teisines sąlygas lanksčiau organizuoti darbo santykius, tinkamiau reaguoti į rinkos pokyčius. Tačiau tarp konkrečių priemonių matome ne darbo santykių lankstumą, o verslo „socialinę atsakomybę“ ir kolektyvinių darbo santykių plėtrą.
Lietuvos laisvosios rinkos institutas tikisi, kad naujasis ministrų kabinetas ras būdų programą įgyvendinti taip, kad 14-oji Vyriausybė būtų įvardijama kaip ta, kuri padėjo pamatus tolesniam gerovės kūrimui, o ne kaip ta, kuri iššvaistė gerovės augimo potencialą.
