Kempingų nėra nei Klaipėdoje, nei Palangoje. Poilsiautojai iš užsienio priversti grūstis tik ankštame Nidos kempinge.

Turizmo verslo specialistai nesistebi - žemė miestuose ir pajūryje pernelyg brangi, kad joje apsimokėtų įrengti šiuolaikinius kempingus.

Pajūris kiekvienais metais sulaukia vis daugiau turistų, kurie atvyksta su nameliais ant ratų.

Jie labai nustemba sužinoję, kad tviskančioje Palangoje nėra nė vieno kempingo.

"Ypač to dažnai klausinėja vokiečiai, kurie keliauja per Baltijos šalis. Deja, mes jiems nieko negalime pasiūlyti. Tai - vienas didžiausių kurorto trūkumų. Visame pasaulyje kempingai neatsiejami nuo kurortų", - teigė Palangos turizmo informacijos centro vadybininkė Egidija Smilingienė.

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė tikino, kad pajūryje kempingų statybas riboja įvairūs aplinkosaugos draudimai.

Vis dėlto Klaipėdos valdininkai suskubo rūpintis atvykėliais. Už du milijonus litų ketinama pastatyti modernų kempingą Giruliuose. Pinigų tikimasi gauti iš ES struktūrinių fondų. Klaipėdiškiai dabar laukia atsakymo iš projekto vertintojų.

"Tai bus modernus, 4 žvaigždučių kempingas su visomis būtinomis sąlygomis. Stovės 50 namelių. Kempingas priklausys miestui, tačiau ieškosime privataus operatoriaus", - kalbėjo Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorė J.Simonavičiūtė.

"Investicijos į kempingus niekuomet neatsipirks taip, kaip sklypuose pastačius dangoraižius. Todėl vargu ar kada nors bus kempingų Vilniuje ir Kaune", - abejojo Lietuvos kempingų asociacijos prezidentas Vygandas Lazauskas.

Jo nuomone, kempingais turėtų rūpintis nebent savivaldybės. Verslininkams tai - pernelyg abejotinos investicijos.

Lietuvoje veikia 14 būtinas sąlygas atitinkančių kempingų. Tiktai keturiems jų suteiktos 4 žvaigždučių kategorija. Druskininkuose įrengtas modernus kempingas už savivaldybės lėšas.

Šio miesto turizmo atstovai ketina reklamuoti kempingą tarptautiniuose kataloguose. Jais vadovaujasi karavanais po Europą keliaujantys turistai.