Anot ministerijos, papildomos socialinės garantijos darbuotojams padės išlaikyti darbuotojus Lietuvoje, įmonėse, kuriose jie dirba. Šio įstatymo dėka taip pat stiprės ir socialinis dialogas tarp darbdavių ir darbuotojų.
Šiame įstatyme numatytos dvi profesinių pensijų kaupimo organizavimo formos: pensijų kaupimas profesinių pensijų fondų dalyvių asociacijose bei gyvybės draudimo įmonėse. Pensijų asociaciją galės kurti darbdavys ar jų grupė, susitarę su darbuotojų kolektyvu, ar savarankiškai dirbančių asmenų susivienijimai.
Pensijų asociacijoje turės būti bent vienas pensijų fondas, kuris savo veikimu panašus į trečiosios pakopos pensijų fondo tipą. Tačiau skirtingai nuo trečiosios pakopos pensijų fondo, profesinio pensijų fondo valdyme turės galimybę dalyvauti patys dalyviai. Dalyviai galės savarankiškai apibrėžti dalyvavimo pensijų fonde sąlygas, pasirinkti norimą turto valdytoją ir saugotoją, nustatyti investavimo strategiją, galimas pensijų išmokas.
Visos pensijų asociacijų kaupiamos lėšos bus privalomai perduodamos valdyti ir investuoti licenciją turinčioms įmonėms - valdymo įmonėms, finansų maklerių įmonėms, gyvybės draudimo bendrovėms. Kaupiamų lėšų valdytojų priežiūrą vykdys Vertybinių popierių komisija ar Draudimo priežiūros komisija.
Pagrindinis iš profesinių pensijų fondų mokamų išmokų tikslas - mokėjimai sulaukus pensijos amžiaus. Profesinių pensijų kaupimas turės būti vykdomas iki senatvės pensijos amžiaus arba iki tol, kol dalyvis bus pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu.
