Tikrinti būtina

Pasak Civilinės saugos departamento vadovo Romualdo Kiseliūno, tikrinti bankrutavusias ir produkcijos negaminančias įmones būtina.

„Tokių įmonių, kurios yra bankrutavusios arba užsidariusios, palikti negalima. Atliktas patikrinimas „Semoje“ įrodė, kad neapsirikome. Atradome talpose laikomą pavojingą aplinkai cheminę medžiagą - amoniaką. Jo įmonės teritorijoje neturėjo būti. Departamentui buvo pateikta informacija, kad amoniakas išvežtas, tačiau tikrinimo metu rastas nemažas jo kiekis - devynios tonos“, - teigė specialistas.

Specialistai neslepia, kad išsiaiškinti, kam priklauso bendrovėje likusi cheminė medžiaga, - sunku. Mirus „Semos“ administratoriui Albinui Kleivai, vietoj jo dirbantis laikinasis bendrovės administratorius Saulius Kazlauskas negalėjo pasakyti, kam priklauso amoniakas.

Bankrutavusios įmonės patalpas nuomoja net dvylika įvairių įmonių. Civilinės saugos specialistai tikisi, kad per du mėnesius kenksmingą medžiagą iš „Semos“ turėtų išvežti.

Užsiliko ir spiritas

Civilinės saugos departamento vadovas dienraščiui teigė, kad bankrutavusios bendrovės teritorijoje gali būti ir užsilikusio rektifikuoto etilo spirito. Nors tikrinimo metu ir nebuvo rasta šio skysčio, tačiau R.Kiseliūnas neatmeta galimybės, kad sandėliuose jo dar gali būti.

„Kadangi negalėjome patikrinti sandėlių, kurie yra išnuomoti, tvirtinti, kad etilo spirito dar yra, negaliu“, - kalbėjo Civilinės saugos vadovas.

Pavojingus objektus registruoja

Dar 2000 metais Vyriausybė patvirtino Valstybinės reikšmės ir pavojingų objektų registro nuostatus. Panevėžio apskrityje yra 148 pavojingi objektai.

Panevėžio mieste tokių yra 34, o rajone - 28. Civilinės saugos departamentui kasmet yra pateikiama pavojingo objekto registravimo duomenų anketa. Tokias anketas pateikti būtina, nes anketa padeda nustatyti objekto pavojingumą ir riziką. Taip pat yra sudaromi pavojingų objektų avarijų likvidavimo planai.

Tikrinimai vyksta nuolat

Apskrities civilinės saugos departamento vadovas R.Kiseliūnas tvirtino, kad kompleksiniai patikrinimai vyksta nuolat. „Yra sudarytas planas, juo vadovaudamiesi tikriname ne tik pavojingus objektus, bet ir įvairias įstaigas, įmones, bendroves. Artimiausiu metu civilinės saugos būklės kompleksinį patikrinimą atliksime Panevėžio ligoninėje“, - teigė Civilinės saugos specialistas.

Rūpestis dėl slėptuvių techninės būklės

Be pavojingų objektų registravimo, tikrinimo darbų, - kaip teigė R.Kiseliūnas, - civilinės saugos tikslai - sudaryti apskrities teritorijoje sąlygas valstybės institucijoms, ūkio subjektams ir gyventojams su mažiausiais nuostoliais pereiti iš įprastų darbo ir gyvenimo sąlygų į ekstremalios situacijos (karo) padėtį. Tačiau pastaruoju metu specialistams neramu dėl slėptuvių techninės būklės.

Panevėžyje yra 40 slėptuvių. Ekstremalios situacijos atveju slėptuvėse tilptų apie 11 tūkstančių panevėžiečių. Pavojaus atveju dalis panevėžiečių galėtų išvykti iš Panevėžio ir laikinai apsigyventi netoli miesto esančiose sodų bendrijose arba kaimo sodybose.

Panevėžio apskrities civilinės saugos departamento direktorius Romualdas Kiseliūnas neslėpė, kad nėra patenkintas slėptuvių parengties būkle. „Ji kasmet blogėja“, - tvirtino specialistas.

Pagal dabar galiojančią tvarką už slėptuvių priežiūrą ir remontą atsakingi įstaigų, kuriose yra slėptuvės, vadovai. „Kai kurie dėl sunkių ekonominių sąlygų ar dėl įmonių bankroto nėra pajėgūs jas prižiūrėti. Manau, kad šiuo atveju būtina keisti valstybės politiką dėl civilinės saugos slėptuvių. Būtina skirti lėšų iš valstybės biudžeto slėptuvėms tvarkyti ir išlaikyti“, - teigė R.Kiseliūnas.