Dzūkijoje šiuo metu veikia penkios įmonės, kuriose superkamos ir šaldomos miško, sodo uogos ir grybai. Prieš dešimtmetį pagrindiniai uogų bei grybų tiekėjai įmonėms buvo miškingų Dzūkijos vietovių gyventojai. Tačiau situacija pasikeitė: grybautojų ir uogautojų gretos vis retėja. Uogų supirkimu, perdirbimu ir eksportu užsiimančios Lietuvos įmonės didžiąją dalį produkcijos importuoja iš kitų valstybių – daugiausia Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos, Latvijos, Lenkijos.

„Jaunimas išvažiuoja dirbti į užsienį, senyvo amžiaus žmonėms sunku taip uždarbiauti, o mėgstantieji išgerti prirenka tik tiek uogų, kad užtektų nusipirkti butelį“, – sakė Alytaus bendrovės „Vėtrija“ direktoriaus pavaduotoja Inga Daukšienė.

„Lietuvos miškų uogų neužtenka įmonės pajėgumui, be to, yra ir supirkimo konkurencija – uogas perka ne viena įmonė. Mes įsivežame maždaug 60 procentų produkcijos“, – teigė Varėnos įmonės „Ertra“ direktorius Arūnas Černius.

Dzūkijos grybų ir uogų perdirbėjai Lietuvos rinkoje parduoda tik nedidelę dalį produkcijos. Daugiau kaip 90 procentų šaldytų, šviežių, trintų miško ir sodo uogų bei grybų verslininkai eksportuoja. Jų produkcija populiari beveik visose ES valstybėse, ypač Vokietijoje. Šiek tiek uogų tiekiama Lietuvos konditerijoms, konservų fabrikams.

Bendrovei „Vėtrija“ šie veiklos metai pažymėti modernių technologijų diegimo procesu. Jau kelis mėnesius uogos rūšiuojamos lazeriniu uogų rūšiavimo įrenginiu BEST. „ES griežtinami kokybės reikalavimai. Įdiegę uogų rūšiavimo lazerinę technologiją, būsime konkurencingi“, – sakė bendrovės savininkas ir direktorius Gediminas Daukšys.

Pasitelkus „Vėtrijoje“ įdiegtą uogų rūšiavimo lazerinę technologiją išrenkamos pažeistos, atskiriamos įsimaišiusias ne tos rūšies, neprinokusios uogos, šiukšlės. „Nauji įrenginiai per valandą perrenka 3 tonas uogų. O žmonės per visą darbo dieną išrinkdavo tik toną. Dabar darbuotojai atlieka tik prižiūrėtojų darbą“, – sakė I. Daukšienė.

Šaldytų uogų pakuotės patikrinamos metalo detektoriumi – jis perspėja apie rastą metalą. „Gamintojui tai labai svarbu, nes metalo dalelei patekus į, pavyzdžiui, džemo gaminimo įrenginius, šie sugestų“, – pasakojo I. Daukšienė.

„Vėtrijoje“ pradėjus veikti lazerinei uogų rūšiavimo technologijai, sumažėjo rankų darbo poreikis. BEST pakeičia aštuonis vienos pamainos žmones. Tačiau, pasak G. Daukšio, darbuotojų trūksta kitiems darbams dirbti. Šiuo metu „Vėtrijoje“ dirba maždaug 30 žmonių.

Alytiškiai verslininkai Daukšiai įmonę modernizavo be ES finansinės paramos, pasinaudoję banko kreditu. Į „Vėtrijos“ modernizavimą investuota apie pusę milijono litų. „ES finansinės paramos neprašėme, nes Lietuvoje išplėtota bankų kreditavimo sistema, tik reikia gerai paskaičiuoti, ir galima tobulinti gamybą“, – sakė G. Daukšys.

Padidinę įmonės gamybos pajėgumą verslininkai susidūrė su kita problema. Dabar įmonė dirba tik keliais procentais viso pajėgumo, nes Lietuvos ūkininkai per mažai tiekia uogų, ypač braškių ir aviečių. Įmonė sodo uogų priversta importuoti iš kaimyninės Lenkijos, miško – iš Baltarusijos.

„Ketiname atsigręžti į uogininkystės plėtrą Lietuvoje. Sieksime, kad pas mus atsirastų daugiau uogų augintojų“, – kalbėjo G. Daukšys. Verslininkas derasi su partneriais Vokietijoje ir Lietuvos ūkininkais, kad šie augintų tam tikros rūšies uogų, o perdirbėjai trejus metus laikytųsi stabilios supirkimo kainos.

Varėnos įmonės „Ertra“ veiklos pagrindas – grybų supirkimas bei apdorojimas. Įmonėje taip pat gaminama ekologiškai švari medinė tara, o dukterinėje įmonėje auginami pievagrybiai. Per metus įmonė į ES šalis eksportuoja per 1000 tonų pievagrybių, taip pat šviežių, šaldytų, sūdytų ir džiovintų miško grybų. Grybų rūšiavimo būdas nuo įmonės veiklos pradžios nepasikeitė: juos perrenka darbuotojai. Jų šiuo metu dirba 140.

„Darbo jėga brangsta, todėl planuojame atnaujinti įmonę ir diegti naujas technologijas“, – sakė „Ertros“ vadovas A. Černius. „Ertra“ tikisi gauti ES finansinę paramą – projektas jau rengiamas.

„Paramą verslui provincijoje veikiančiai įmonei gauti sunku ir iš mūsų valstybės, nes valdininkai žiūri į mus kreivai, ir iš ES, nes reikalavimai įmonei itin smulkmeniški, labai dažnai keičiami normatyvai, apskritai paramos sistema netinkama“, – įsitikinęs „Mėlynosios uogos“ direktorius A. Bražionis.

Anot direktoriaus, finansinė parama buvo skirta, sutartis pasirašyta prieš maždaug pusantrų metų, tačiau realiai pinigų įmonė negavo. „Paramą gauna tik kai kurios įmonės, tai yra tos, kurios dalį skirtų pinigų atiduoda valdininkams, skirstantiems Lietuvoje ES pinigus“, – piktinosi varėniškis verslininkas.

Nesulaukusi ES paramos įmonė į naujas technologijas investavo savo bei pasiskolintų lėšų. „Pastatėme modernų šaldytuvą, įrengėme perrinkimo salę, atnaujinome krovimo techniką. Per dvejus metus investavome maždaug 300 tūkst. eurų“, – vardijo „Mėlynosios uogos“ vadovas. Anot jo, kasmet įmonė į naujus įrenginius investuoja maždaug po 200 tūkst. litų.

Šaltinis
Savaitraštis „Panorama“
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją