AB „Smiltynės perkėla“ vadovas tikina, kad nutraukti keltų eismą, o kartu ir automobilių kėlimą keltais iš senosios perkėlos svarstyta dar prieš kelerius metus. 2002 m. Lietuvos vyriausybės Strateginio planavimo komiteto posėdyje priimtas sprendimas, kad senąją perkėlą būtina iškelti iš Danės upės krantinės ir keltų prieplauką įrengti Šiauriniame rage. Per tą laikotarpį situacija ne kartą keitėsi. Tikėtasi, kad keltų perkėla greitu laiku bus įrengta ir prie kruizinių laivų terminalo, kur nuo rugsėjo pradėtų kursuoti šiuo metu Bulgarijos „Bourgas“ laivų gamykloje statomas naujas keleivinis keltas.
Tačiau vėliau apsispręsta, kad šiuo metu tikslingiau būtų rekonstruoti krantines senojoje perkėloje. Žvejų gatvėje Danės krantinės rekonstrukcija perkėloje prasidėjo praėjusią savaitę ir bus užbaigta liepos 1 d. Didžiausią keleivių srautą „Smiltynės perkėlos“ keltai aptarnaus jau nuo atnaujintos krantinės. Tačiau ir po rekonstrukcijos iš senosios perkėlos automobiliai keliami nebus, o keleiviai keliami kaip anksčiau.
Danės krantinės rekonstrukcija atliekama iš valstybinio jūrų uosto direkcijos lėšų. Krantinės remontas su naujų rampų įrengimu kainuos apie 380 tūkst. litų.
Direkcijos vadovo infrastruktūrai Algirdo Kamarausko teigimu, nuo naujosios krantinės (šalia kruizinių laivų terminalo) keltai per Kuršių marias keleivius pradės kelti ne anksčiau kaip ateinančiais metais. Kol kas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija apsvarstė ir išnagrinėjo mokslininkų atliktą būsimosios keltų švartavimosi vietos - 27 krantinės - studiją. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas techniniam projektui atlikti. Kol nėra techninio projekto, darbų kaina nėra žinoma.
27-ojoje krantinėje keltų švartavimosi vietą uosto direkcija taip pat ketina įrengti savo lėšomis.
