„Lietuvoje ir degalų kainos kils, ir gali būti įvestas rimtesnis taršos mokestis. Tad tikėtis, kad tos kainos išliks žemos, būtų pakankamai naivu“, – komentuoja ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žada ramią vasarą
Pernai, artėjant vasarai, ėmė įsibėgėti degalų kainos, vėliau pasiekusios 2 eurų už litrą lygį, o nafta taip pat šturmavo aukščiausias per keletą metų vertes. Pastarosiomis dienomis naftos rinkoje buvo matyti kainų svyravimų po Saudo Arabijos sprendimo riboti „juodojo aukso“ gavybą, nors visas OPEC kartelis kol kas to nesiima.
Banko „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Ž. Mauricas prognozuoja, kad ši vasara turėtų būti rami ir didesnė tikimybė, kad degalai Lietuvoje pigs, o ne brangs.
„Esminio degalų brangimo neturėtų būti, bent jau lyginant su praeitais metais, nes Lietuvoje didžiąją dalį suvartojamo degalų kiekio sudaro dyzelinis kuras, jis buvo pabrangęs ne tik dėl išaugusios naftos kainos, kiek tiesiog dėl dyzelino, galutinio produkto kainos“, – sako pašnekovas.
Nepasitvirtinę būgštavimai, kad įvedus naftos importo iš Rusijos embargą, pritrūks dyzelino.
Pasak jo, reikia nepamiršti, kad lėtėja pramonė, transporto sektorius, Europoje yra nemažai dyzelino, vyksta sparti elektromobilių, hibridinių automobilių plėtra.
„Galėtų iki 1,50 euro dyzelinas ir pabrangti – nepalankaus scenarijaus atveju, – bet tai vis tiek būtų gerokai mažiau nei pernai pasiekta 2 eurų riba. Tikėtina, kad kainos išliks panašiame lygyje ir yra didesnė tikimybė, kad kainos gali dar šiek tiek mažėti“, – sako Ž. Mauricas.
Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys atkreipia dėmesį, kad šiuo metu naftos kaina yra mažesnė nei ikipandeminiu, ikikariniu laikotarpiu.
„Buvo apie 85 doleriai ta kaina. Mes šiandien nesame blogesnėje situacijoje ir turime dar praktiškai kelis dolerius rezerve, beveik 7 dolerius. Kad ir 7 doleriai (tiek dar pabrangtų nafta – red.), tai degalų kainos nepakils: iki penkių centų tegul būna, be čia daugiausiai“, – „Delfi“ sakė V. Šukys.
Vis dėlto, anot jo, esama neapibrėžtumo, nes karas Ukrainoje tęsiasi.
„Parako kvapas toje rinkoje tvyro. Kyla visokių insinuacijų ir didžiausia problema yra nežinomybė (…). Visi didesnio masto kariniai konfliktai paskui save nešėsi energetinių resursų kainodarą. Paimkime kad ir seniai Persų įlankos konfliktą, ar Siriją, Iraną, Iraką, – naftiniai regionai.
Kol konfliktas neišspręstas, galime laukti absoliučiai visokių įvykių plėtotės“, – sako V. Šukys.
Brent naftos kainos dinamika:
Nyderlandų bankas ING prognozuoja, kad trečią šių metų ketvirtį Brent naftos barelis kainuos 93 JAV dolerius, ketvirtą ketvirtį – 99 dolerius. JAV Energetikos informacijos administracija (EIA) mano, kad antrą pusmetį ši naftos rūšis kainuos apie 79, o kitąmet – 84 dolerius.
Ž. Mauricas primena, kad ankstesnis, pavasarinis OPEC bandymas sumažinti pasiūlą tik trumpam iškėlė naftos kainas, kurios sugrįžo į 75–80 dolerių už barelį ribą ir „panašu, kad ši tendencija gali būti ir šį kartą“.
Į klausimą, kaip didesnis žmonių aktyvumas vasarą gali paveikti kainą, ekonomistas teigė, kad tai turės įtakos nebent benzinui.
„Dyzelino kainai labai didelę įtaką daro pramonė ir transportas. Vasarą, panašu, bus pakankamai vangūs mėnesiai šitame sektoriuje. Ir transporto apimtys mažėja, ir kiti sektoriai mažiau vartoja naftos produktų.
Bazinis scenarijus, kad išliks panaši kaina, bet jeigu kalbant apie galimą didėjimą ir galimą mažėjimą, tai iki šių metų pabaigos matyčiau didesnę dar didesnio kainos mažėjimo tikimybę“, – benzino ir dyzelino kainas vertino Ž. Mauricas.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) šią savaitę skelbė, kad Baltijos šalyse pigiausi degalai ir toliau išlieka Lietuvoje. Benzino vidutinė kaina Lietuvoje siekia 1,47 euro už litrą, o dyzelino – 1,30 euro.
Šalies degalinėse vidutinė dyzelino kaina mažėja jau 13 savaičių iš eilės, tačiau benzino vidutinė kaina po 5 savaites iš eilės trukusio mažėjimo šiek tiek padidėjo.
Mokesčiai: trigubas smūgis?
Seimas prieš mėnesį pritarė Akcizų įstatymo pataisoms, kuriomis nuo 2025 metų transporto dyzelinui akcizas kils iki 466 eurų tūkstančiui litrų ir susilygins su benzino, o dar po metų dyzelinui akcizas sieks 500 eurų.
CO2 dedamosios augimas parodytas infografike:
„Pirmas etapas, tai vadinamas akcizo dydis nuo kitų metų. Paprastas dyzelinas, jeigu su PVM, pabrangs iki 5 centų, benzinas neturėtų keistis (…)“, – sako V. Šukys.
„Benzino akcizas nesikeis, bet nuo CO2 dedamosios apie 3 centai su PVM turėtų prisidėti. Tai daugiau pradės jaustis nuo 2025 iki 2030 metų, jeigu niekas nepasikeis. Kitais metais, jeigu su tokiomis naftos kainomis, tai vartotojai turėtų labai daug nepajausti“, – prognozuoja jis.
Aplinkos ministerijos teigimu, didinamas akcizas dyzelinui galutinę kuro kainą kasmet augins po 4–6 centų už litrą. Nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dioksido dedamoji degalų kainą didins po 3 centų už litrą kasmet.
Įstatymo aiškinamajame rašte nurodoma, kad dyzelino litro kaina dėl akcizo pokyčių kurį laiką kasmet didės įvairiomis vertėmis nuo 4,1 iki 6,8 cento (su PVM). Tuo metu nuo 2025 metų CO2 dedamoji benzino ir dyzelino litro kainą vis augins po 2,9 ir 3,2 cento atitinkamai.
CO2 dedamosios įtaka degalų kainai, pristatyta Akcizų įstatyme (litrui, su PVM), atskirai pateikta 2025-aisiais ir suminis pokyčių įtakos rezultatas 2030 metais:
Tad, „Delfi“ skaičiavimu, palyginti su dabar galiojančiais akcizais, benzino litras 2030 metais (dėl CO2 dedamosios, nes akcizas jam nekeičiamas) brangs 17,4 cento, o dyzelino – 34,7 cento.
Ekonomistas Ž. Mauricas mano, kad degalų brangimą artimoje aplinkoje lems būtent didinami mokesčiai.
„Manau, kad jie neišvengiamai bus didinami, nes pereinama prie elektromobilių, prie hibridinių. Dar nėra aišku, ar staigiai atsigaus transporto sektorius, tai vis tiek mažins biudžeto pajamas, bus noras didinti mokesčius, viena priežastis – biudžeto pajamų papildymo tikslais, kita priežastis – ekologija, įsipareigojimai“, – mano ekonomistas.
Anot jo, šalys gali netgi imti „lenktyniauti“ viena su kita, kuri greičiau didins mokesčius, tad po metų ar dvejų situacija gali pasikeisti.
„Tas paveikslas bus nupieštas nelabai gražus. Dėl to tikrai rekomenduočiau gyventojams neatsipalaiduoti ir svarstant įsigyti automobilį – bent jau kažkokį hibridinį, o idealiu atveju, elektromobilį, nes Lietuvoje ir degalų kainos kils, ir taip pat manau, kad gali būti įvestas kažkoks rimtesnis taršos mokestis“, – sako Ž. Mauricas.
Anot jo, mokesčiai ir kiti ribojimai bus smarkus smūgis ir impulsas degalų brangimui.
„Beveik trigubas. Nes akcizai, tada CO2 dedamoji (čia kaip ir į akcizus įeina): tai galima sakyti, kad dvi akcizų dedamosios. Plius dar automobilių taršos mokestis. Aš manau, kad pakankamai realu. Ir dar gal sugalvos tas zonas: šalys įsipareigojusios miestų centrinėse dalyse įsteigti švaraus transporto zonas ir ypač senesni automobiliai, ypač dyzeliniai, jie galimai nebus įleidžiami“, – teigia ekonomistas.
Pasak jo, dabar ekologiškesnių transporto priemonių kainos dar atrodo didesnės, bet po poros metų turėtų įvykti lūžis.
„Jau po poros metų neturėtų būti didelio skirtumo, kokį automobilį pirkti kainos prasme, o po kokių trejų, ketverių metų elektromobiliai gali tapti net pigesni. Ypač iš Kinijos – čia didžiulis klausimas, kaip bus su mūsų pramone, nes Kinijoje tie automobiliai nėra brangūs – tai didžiulė grėsmė automobilių pramonei, ypač Europos“, – sako ekonomistas.
Ž. Mauricas prognozuoja, kad po penkerių metų elektromobilis vienu įkrovimu nuvažiuos 500 km.
V. Šukys teigia, kad dabar suplanuotas akcizų kėlimas „valstybės požiūriu, žiūrint į ekonomiką ir į gyventojus“ yra blogas.
Anot jo, neatrodo, kad kitos Europos šalys skubėtų didinti akcizus degalams.
„Negirdėjau iš draugų ar kolegų, kurie kažkur važinėja ar stebi, kad dar kokia Europos Sąjungos šalis būtų žengusi akcizų didinimo žingsnį. Tuo labiau: numatyti iki 2030 metų tokį globalų ekonominį akcizo klausimų projektą, kada nežinome, kas bus rytoj, poryt ar po mėnesio.
Šitokiose vietose reikia elgtis labai atsakingai ir atsargiai. Reikia septynis kartus pamatuoti, dar vieną sykį pamatuoti, apsidairyti, ką daro kaimynai, tada tiktai priimti kažkokį sprendimą“, – teigia V. Šukys.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad akcizų ir CO2 dedamosios įtaka benzino ir dyzelio kainai užgoš kiti faktoriai. Pasak jo, ekonomikos nuosmukis, centrinių bankų veiksmai ar žaliavų kaina rinkose turės daug didesnį bei kainas mažinantį, poveikį.
„Aš manau, kad akcizų įtaka bus labai nedidelė, o didžiausia įtaką kitais metais turės kiti veiksniai. Ir kaina priklausys nuo to, kaip stipriai nukris pasaulio ekonomika rudenį ir žiemą. Antra, kaip stipriai centriniai bankai koreguos savo pinigų politiką kitais metais, ar jie laikys palūkanas aukštame lygyje, ar mažins jas laipsniškai ar stipriai “, – naujienų agentūrai ELTA teigė A. Izgorodinas.
Bet anot ekonomisto, Akcizų įstatymas gali turėti pastebimą poveikį Lietuvos infliacijai.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teigia, kad įstatymo priėmimas leidžia šaliai nuosekliai eiti pirmyn atsisakant iškastinio kurio iki 2030 metų, sukuria investicinę aplinką transformuotis ekonomikai, skelbė Aplinkos ministerija.
Pasak jo, jeigu šalis iki 2030-ųjų savo išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio nesumažins 21 proc., kaip numato neseniai atnaujintas ES pastangų pasidalijimo reglamentas, 2027 metais Lietuvai gresia 360 mln. eurų baudos.
