„Yra priimtas sprendimas, kad vietoj to, kai buvo vien tik sunkvežimiai ribojami nuo vasario mėnesio šių metų, bus taip pat ir priekabos, ir visi kiti dalykai, kurie yra tempiami, ir su registracijos numeriais, kurie yra Rusijoje ir Baltarusijoje registruoti. Seniau buvo ribojami tik trečiųjų šalių, ne Europos Sąjungos sunkvežimiai“, – teigė V. Vitkauskas.
Paprastai tariant – Lenkija sustabdo bet kokį prekių judėjimą per savo šalį, iš Rusijoje ir Baltarusijoje registruotų transporto priemonių. Svarbus klausimas – kokią įtaką tai turės Lietuvai? Ar mūsų pasienyje nusidrieks eilės?
„Dabar, aišku, sunku prognozuoti, nes verslas dabar šitoj vietoj turėjo šiek tiek daugiau laiko persiskirstyti, nes ta informacija jau praeitą savaitę buvo daugiau, mažiau žinoma, kad toks sprendimas bus priimtas. Tai mes, aišku, galime tikėtis tam tikro srauto padidėjimo, bet tikrai esame matę visko.
Buvo ir vasario mėnesį didelis pikas, kuomet mes turėjome vos ne tris paras eilėj laukti ir buvo tikrai suvaržymai, ir vietinei kelio transporto bendruomenei tam tikri apribojimai keliami, ir panašiai“, – pasakojo pašnekovas.
Problemų buvo apsčiai – nuo žmonių gyvenimo automobilių kabinose iki gamtinių reikalų atlikimo tam nepritaikytose vietose. Visa tai sukėlė nepatogumų ir vietos gyventojams. Ar Lietuva išmoko pamoką?
„Čia, aš manau, didžiausias rūpestis ir yra vietos gyventojai. Be abejo, nėra gerai, kad kenčia ir žmonės, kurie stovi eilėj, bet mes tas pamokas esam išmokę. Ne pirmą kartą mes matome besiformuojančias eiles, turi tam tikrus algoritmus ir policijos pareigūnai, kurie neleidžia sunkvežimiams stovėti pakelėse ir panašiai. Tai, aš manau, tos pamokos yra išmoktos“, – teigė V. Vitkauskas.
„Dėl srauto pačio, koks jis galėtų būti – dabar tikrai yra sunku pasakyti. Vienas iš tokių nežinomųjų faktorių dar yra, kad Lenkija taip pat galvojo ir apie savo tranzito ribojimą būtent šitoms transporto priemonėms. Tai, tokiu atveju, mes problemos kaip ir neturėtumėm, bet šioj vietoj dar nėra aišku, koks tas galutinis sprendimas bus. Todėl labai sunku ir pasakyti koks tas bus srautas“, – aiškino jis.
Kokie momentai Lietuvai būtų lemiami, priimant savo sprendimą? Ką mes turėtumėme daryti: ar sulaukti jau problemos savo šalyje, kai nusidriektų eilės, ar sprendimus priimti anksčiau ir sekti Lenkijos pavyzdžiu? Anot V. Vitkausko, visos galimybės yra įmanomos.
„Mes truputėlį, turbūt, aš manau, turime palaukti ir pažiūrėti tuos realius skaičius. Mes esame tuos algoritmus nusistatę iš anksčiau“, – teigė jis.
„Aš manau turėtų būti dvi paros – jau tada yra tas trigeris, kur mes galvojame, kad reikėtų tam tikrus sprendimus priimti. Mūsų pralaidumas sienos yra 700–800 sunkvežimių per parą. Šiandien mes turime apie 750, tai, iš tikrųjų, ribos, faktiškai, nėra pasiekta. Mūsų ribos, jau kai kalbėtumėm apie dviejų–trijų parų laukimą, tai būtų 2000. Turėtų skaičius didėti dvigubai, trigubai“, – aiškino Vyriausybės kanceliarijos nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
Kokių sprendimų tokiu atveju būtų imamasi?
„Nenorėčiau įvardinti sprendimų, nes, iš tikrųjų, tada atsiranda tam tikri faktoriai, kurie mums tą sprendimą apsunkintų įgyvendinti. Mes nusimatę septynis žingsnius, pagal kuriuos mes turėtumėm judėti. Žingsniai buvo numatyti ir vasario mėnesį, mes panaudojom iš septynių tik keturis, tai yra: tam tikras srautų reguliavimas, nukreipimas srautų iš vieno posto į kitą.
Mes neturim tada problemų, kaip turėjom pradžioj, kad vienam poste, iš keturių esančių Lietuvoj, būdavo didžiulės eilės, o kitur buvo apytuščiai. Tai, šitoj vietoj, mes jau dabar tokios problemos neturime. Taip pat ir tam tikras srautų reguliavimas prie sienos Lenkijoje, nukreipiant srautus, bet apie kažkokį sienos uždarymą, aš manau, yra anksti kalbėti“, – aiškino V. Vitkauskas.
Kokia situacija Lietuvos pasienyje šiuo metu?
„Dabar Rusijos ir Baltarusijos srautas yra kažkur trečdalis, 25 procentai nuo viso srauto. Mes čia kalbam tik apie tas priemones, kurios yra sunkvežimiai, registruoti Rusijoje ir Baltarusijoje“, – atskleidė jis.
Ties Druskininkais žmonėms teko matyti vilkikus, kurie jau dag mėnesių stovėjo už žiedo į Merkinės pusę, dabar iki žiedo – nuo Druskininkų iki pat sienos. Anot V. Vitkausko, tai – jau kita problema.
„Čia yra problema, kuomet, galbūt, vairuotojai nusprendė palikti savo autotransporto priemones ir kažkur išvykti. Tai čia, aš manau, yra kiti sprendimo būdai, nesusiję su ribojimais, apie kuriuos mes dabar kalbam“, – aiškino jis.
Ar kitos tarnybos įsijungs į šį planą ir padės vairuotojams, kurie gali įstrigti eilėse?
„Visos tarnybos jau dabar yra įsijungę, jeigu kalbam apie valstybinį sektorių. Taip pat ir nevyriausybinės organizacijos jau anksčiau yra siūlę savo pagalbą: „Raudonasis kryžius“ – jeigu reikėtų padėti vairuotojams ir panašiai, dėl srautų reguliavimo „Šaulių Sąjunga“ būtų pasiruošusi pagelbėti. Čia nėra taip, kad viena institucija yra atsakinga. Čia yra kelios institucijos, kurios veikia išvien jau šiandien“, – aiškino V. Vitkauskas.
Kokia tikimybė, kad Lietuva seks Lenkijos keliu? Pašnekovo teigimu, tikimybė yra vos 10 procentų.
Visas pokalbis per LNK:
