„Geležinkelio saugumas – vienas pagrindinių geležinkelio infrastruktūros valdytojo prioritetų, todėl ne tik didiname pačių pervažų saugumą jas modernizuodami, atnaujindami signalizacijos sistemas, bet ir skatiname žmonių sąmoningumą, aktyviai skleidžiame žinią apie saugų elgesį geležinkelyje.
Saugaus elgesio geležinkelio pervažose kampanija – tik viena iš sąmoningumo didinimo priemonių šiais metais, kertantiems geležinkelį priminsianti, kad už saugią kelionę atsakingi vairuotojai ir pėstieji“, – kampaniją pristato Rūta Jakubauskienė, laikinai einanti „LTG Infra“, valdančios šalies geležinkelių tinklą, generalinės direktorės pareigas.
Kampanijos metu policijos pareigūnai ir LTG atstovai budės prie geležinkelio pervažų ir perėjų bei primins, kad svarbiausia prie geležinkelio išlikti budriam: atidžiai klausytis, ar nesigirdi artėjantis traukinys, tam svarbu nesiklausyti muzikos ar kitaip apriboti galimybę išgirsti artėjantį traukinį; būtinai sustoti prieš kertant bėgius ir dėmesingai apsidairyti.
Būtina paisyti įspėjamųjų ženklų bei signalų ir nemėginti pergudrauti saugos sistemų – pavyzdžiui, kirsti uždarytą pervažą tikintis, kad dar liko pakankamai laiko perbėgti ar pervažiuoti į kitą bėgių pusę, kol atvažiuos traukinys.
„Lietuvos geležinkelio pervažose kasmet užfiksuojama 2000 ir daugiau įvairių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, susijusių su netinkamais pervažų naudotojų veiksmais. Per metus pervažose taip pat įvyksta apie 10 eismo įvykių, kuriuose žūsta 1–3 žmonės arba jie sunkiai sužalojami.
Praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargumo ar neapdairaus elgesio, todėl didinti piliečių sąmoningumą, atkreipti dėmesį ir priminti saugaus elgesio taisykles – itin svarbu“, – sako Inga Šablinskienė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 1-ojo skyriaus viršininkė.
Siekiant užkardyti nesaugius, pavojų sau ir geležinkelio eismui keliančius veiksmus, šį mėnesį LR Seimas priėmė Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, griežtinančias atsakomybę už geležinkelio kelio kirtimą tam neskirtose vietose, važiavimą per pervažas nesilaikant taisyklių ir kitus pažeidimus.
Pavyzdžiui, minimali bauda už buvimą pavojingojoje geležinkelio zonoje neturint tokios teisės didėja nuo 90 iki 140 eurų, o už važiavimą per pervažas nesilaikant taisyklių asmenys bus baudžiami 360–560 eurų bauda.
Siekiant, kad eismas geležinkeliuose būtų kuo saugesnis, vykdomos švietėjiškos kampanijos, diegiamos infrastruktūros saugumo didinimo priemonės: pavojingos teritorijos aptveriamos tvoromis, padidintos geležinkelio pavojaus vietos ženklinamos specialiais ženklais, pavyzdžiui, perspėjimas apie aukštą įtampą elektrifikuotuose ruožuose, didinamas pervažų saugumas, įrengiami tuneliai ar viadukai pėstiesiems ir automobiliams kirsti geležinkelį.
Iki 2024 m. „LTG Infra“ planuoja užbaigti šiais metais pradėtus 24 pervažų modernizavimo darbus, papildomai modernizuoti dar 4 prioritetines, eismo saugos požiūriu rizikingiausias pervažas ruože Mauručiai–Kazlų Rūda, kur vyksta Vakarų Europos transporto eismas 1435 mm vėže, ir dar 9 pervažose įdiegti papildomas saugos priemones. Iš viso iki 2024 m. pabaigos saugesnėmis taps 37 pervažos. Viešojoje geležinkelio infrastruktūroje Lietuvoje šiuo metu prižiūrima daugiau nei 500 geležinkelio pervažų.
