Benzino kainos Lietuvoje artėja prie visų laikų rekordo, pasiekto pernai rugsėjo pradžioje po uragano Katrinos. Tada Vilniuje 98 markės benzinas kainavo 3,56 lito, 95 markės – 3,45 lito. Vakar Vilniaus degalinėse 95 markės benzinas kainavo 3,34–3,37 lito (14–20 centų daugiau nei prieš mėnesį), 98 markės – 3,40 lito. Dyzelino kaina siekė 3,14–3,18 lito (1-2 centais daugiau).

Beveik visą Lietuvoje parduodamą benziną gaminanti „Mažeikių nafta“ jį šiandien mažmenininkams pardavinėja po 3,02 lito – 24 centais brangiau nei prieš mėnesį.

Didmenininkai ramina

„Mažai tikėtina, kad didmenos kaina šįsyk viršys visų laikų rekordą, nes iki šio lygio kainos pašoko dėl stichinės nelaimės, o dabar jos auga dėl natūralių priežasčių. Labiau tikėtina, kad kainos netrukus nustos greitai kilti, vėliau tikėtinas jų kritimas“, – L.T. teigė „Mažeikių naftos“ atstovas Giedrius Karsokas.

Anot jo, benzinas brangsta dėl neramumų rinkoje iškilus pavojui stabiliam naftos tiekimui iš Irano bei Nigerijos – pirmajai valstybei karu grasina JAV, antroje šalyje prasidėjo politinė krizė. Be to, kaip ir anksčiau, auga naftos poreikis Azijos šalyse, tai taip pat kelia kainas. „Rinkoje nėra gerų naujienų šiandien, o birža į tai reaguoja išsyk keldama kainas“, – aiškino G.Karsokas.

Lems konfliktas

SEB Vilniaus banko valdybos pirmininko patarėjas Gitanas Nausėda mano, kad degalų kainos artimiausiu metu turbūt staigiai nepašoks, tačiau gali ilgą laiką nesumažėti. „Kai tokia įtampa pasaulyje, nerealu, kad naftos kainos gali nukristi“, – samprotavo jis.

Jei aukštos kainos laikysis kelis mėnesius, gali brangti kitos prekės ir paslaugos. Kol kas, analitiko teigimu, brangstantys degalai kitų prekių Lietuvoje nebrangina, nes nuostolius prisiima verslininkai.

„Jei degalų kainos aukštumose laikysis keletą mėnesių, verslininkai išnaudos vidinius rezervus, padidėjusias išlaidas kurui jie kompensuos keldami kainas“, – teigė G.Nausėda. Analitikas prognozavo, kad jei JAV ir Irano konfliktas išsiplės, benzino kainos Lietuvoje gali perkopti 4 litų už litrą kainą. Artimiausią mėnesį to nebus.

„Irako ir JAV konfliktas rodo, jog šalių santykiai blogėja pereidami keletą fazių, sprendimai nebus priimti dabar pat“, – tikino jis. Nerimą kelia ir lito bei JAV dolerio, kuriuo skaičiuojamos naftos kainos, kurso ateitis.

Marža padidėjo

Palyginti su praėjusiu benzino kainų šuoliu, dabar Lietuvoje yra didesnė mažmenininkų marža. Jei didmenos kainos pasiektų praėjusių metų rekordą, o prekybininkų marža nepasikeistų, vilniečiai už 95 markės benzino litrą mokėtų 3,60 lito (pernai – 3,45 lito). Pernai piko metu Vilniuje antkainis litrui buvo 18–19 centų, dabar – apie 34 centus.

„Pernai nė vienas mažmenininkas neuždirbo iš benzino brangimo, mat tarp bendrovių vyko didžiulis kainų karas, kuris aprimo tik gruodį“, – prisiminė Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas.

Kokia bus naftos kaina?

10 JAV dolerių už barelį

Tikimybė: Mažai tikėtina, tačiau įmanoma, kad nurimus aistroms dėl Irano ir Irako, naftos kainos smuks. Pasaulyje yra pakankamai naftos paklausai patenkinti. Prieš maždaug 6 metus tai buvo normali naftos barelio kaina.

Įtaka: Labai mažos naftos kainos – pigus benzinas. Gyventojams gerai, gamtai blogai, mat į ją patektų daugiau automobilių išmetamųjų dujų. Tačiau naftos bendrovės kastų mažiau bandomųjų gręžinių, tai gamtai į gera.

30 JAV dolerių už barelį

Tikimybė: Gana tikėtina, kad naftos kainos sugrįš prie šio lygio – jis buvo laikomas norma dar prieš keletą metų. OPEC (naftą eksportuojančių šalių organizacija) šią kainą yra nustačiusi kaip tikslą. Dauguma naftos bendrovių tokią ar dar mažesnę naftos kainą naudoja apskaičiuodamos, ar apsimoka numatomi projektai – pavyzdžiui, ar verta įsigyti „Mažeikių naftą“.

Įtaka: Šis kainų lygis gerai subalansuotas. Tiek kainuojanti nafta nei padidins pasaulinę infliaciją, nei trukdys ekonomikai plėtotis. Benzinas kainuotų ne per daug.

70 JAV dolerių už barelį

Tikimybė: Kainos dabar tokios, bet dauguma analitikų abejoja, kad jos išliks tokios aukštos. Gali būti, kad trumpalaikių šoktelėjimų dar pasitaikys, bet, manoma, bendras lygis mažės.

Įtaka: Naftos bendrovių pelnas – rekordinis ir drąsiai vis daugiau pinigų skiriama naftos paieškai bei gavybai. Bet jei tokios kainos išliks ilgą laiką, pasaulio ekonomikos augimas sulėtės, išaugs infliacija, populiarės alternatyvūs kuro šaltiniai. Gyventojai daugiau pinigų išleis benzinui, mažiau liks kitoms prekėms.

100 JAV dolerių už barelį

Tikimybė: Vargu ar taip įvyks, tačiau net konservatyvios finansų institucijos, pavyzdžiui, „Goldman Sachs“, įspėjo, jog galime sulaukti 100 JAV dolerių kainos. Karas su Iranu gali nesunkiai kainas pakelti iki šių aukštumų, tačiau beveik neabejojama, kad po tokio šuolio kainos smarkiai sumažėtų.

Įtaka: Vyriausybės griebtųsi mokesčių, kad sumažintų naftos paklausą. Verslininkai dairytųsi, kuo pakeisti naftą įmonėse. Infliacija šautų į viršų, benzino dalis šeimos biudžete dar padidėtų. Gali būti, kad tokia brangi nafta paskatintų švaresnio kuro naudojimą.

Šaltinis: „Guardian“