Streikų ir protestų „sezonas‟

„Pastaruoju metu transporto streikai Europos šalyse padažnėjo. Artimiausiu metu nauji streikai numatomi Italijoje ir Prancūzijoje. Kai kurios galimų streikų datos paskelbtos jau dabar – planuojant kelionę verta jomis pasidomėti ir, jei įmanoma, vengti kelionių tomis dienomis‟, – „Delfi‟ komentuoja keliautojas, facebook bendruomenės „Mokėk keliauti“ įkūrėjas Robertas Pogorelis.

Dėl ketinimų reformuoti pensijų sistemą į chaosą periodiškai panyra Paryžius, o oro uostų operatorius „Aeroports de Paris‟ skaičiuoja, kad per pirmą ketvirtį neteko 470 tūkst. keliautojų, skelbia agentūra „Reuters‟.

Vokietijoje transporto darbuotojų streikas prieš kelias dienas sustabdė didžiąją dalį geležinkelių transporto, žmonėms reikalaujant didinti atlyginimus. Pastaraisiais mėnesiais vokiečių profesinės sąjungos visoje šalyje streikais paralyžiavo viešojo transporto, vaikų darželių, ligoninių ir šiukšlių surinkimo veiklą, pranešė ELTA.

Londono metro vairuotojai, mokytojai ir valstybės tarnautojai kovo mėnesį prisijungė prie streikuojančių gydytojų ir masiškai sustabdė darbą. Dėl didesnių atlyginimų kovoja ir Italijos vežėjai, streikų dalyviai žygiuoja ir Ispanijoje.

Izraelyje, Tel Avive neseniai vyko naujas masinis protestas prieš planuojamą kontroversišką teismų sistemos reformą. Skelbiama, kad naujausioje demonstracijoje dalyvavo dešimtys tūkstančių žmonių.

Kai kurie planuojami streikai artimiausiu metu:

Užsienio reikalų ministerija pataria susipažinti su jos kelionių rekomendacijomis ir atvykimo į užsienio valstybę sąlygomis, galinčiomis turėti įtakos keliaujančiųjų planams ir kelionės saugumui. Rekomendacijos skelbiamos vadovaujantis užsienio šalies kompetentingų institucijų pateikta oficialia informacija.

„Izraelis yra tarp šalių, į kurias vykstant, rekomenduojama įvertinti būtinybę keliauti. Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Vokietija yra tarp šalių, į kurias vykstant specifinių rekomendacijų šiuo metu nėra‟, – teigiama URM komentare.

Ministerija pažymi, kad sąlygos ir saugumo situacija skirtingose valstybėse bet kuriuo metu gali radikaliai pasikeisti, todėl ji pataria užsiregistruoti ministerijos kelionių registracijos sistemoje bei parsisiųsti programėlę „Keliauk saugiai“ ir gauti aktualią konsulinę informaciją, ministerijos pranešimus apie padėtį užsienio šalyje.

Kam ruoštis ir ko laukti ištikus nemalonumams?

Kelionių advokatas Edmundas Rusinas teigia, kad kalbant apie kompensacijas, Europos Sąjungos šalių narių teismų praktikoje pasitaiko įvairių niuansų, tačiau bendra taisyklė būtų, kad streikuojant avialinijų personalui kompensacija turėtų priklausyti.

„Jeigu streikuoja avialinijos personalas, streikas dažniausiai nėra traktuojamas kaip ypatinga aplinkybė, kuriai įvykus kompensacija nėra mokama. Jeigu streikuoja antžeminio aptarnavimo darbuotojai, skrydžių valdymo darbuotojai, streikas būtų vertinamas kaip ypatinga aplinkybė, kuriai įvykus kompensacija nėra mokama‟, – sako teisininkas.

Anot jo, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog avialinijoms atsisakant mokėti kompensacijas dėl įvykusio streiko, pastarosios turi pagrįsti, jog ėmėsi visų pagrįstų priemonių, kad skrydis nebūtų atšauktas.

Tiesa, portalas „TimeOut“ atkreipia dėmesį, kad tuo atveju, jeigu keleivis apie būsimą oro linijų personalo streiką žinojo iš anksto, bet vis tiek užsisakė bilietus, jo tikimybė gauti kompensaciją labai sumažėja.

R. Pogorelis komentuoja, kad atšaukus skrydį dėl bet kokios priežasties, ES reglamentas įpareigoja skrydžių bendrovę leisti keleiviui pasirinkti: neskristi ir per savaitę atgauti už bilietą sumokėtus pinigus, skristi kitu reisu artimiausiu įmanomu metu panašiomis sąlygomis arba skristi tuo pačiu maršrutu bet kurią pasirinktą vėlesnę dieną.

„Be to, ES Teisingumo Teismas nustatė, jog keleiviui gali priklausyti ir papildoma kompensacija, jei streikavo tik pačios skrydžių bendrovės darbuotojai ir ji apie būsimą streiką žinojo iš anksto. Jei streikavo oro uosto darbuotojai ar dispečeriai, papildoma kompensacija nepriklausys, nes tai neeilinės aplinkybės, nepriklausančios nuo skrydžių bendrovės‟, – aiškina pašnekovas.

Patartina įsivertinti kelionės draudimo apimtį

R. Pogorelio teigimu, jeigu kalbame apie pastarąjį atvejį ir neeilines ar ypatingąsias aplinkybes (kai papildomos kompensacijos nepriklausys), tuomet nuostolius, atsiradusius dėl sutrikusių skrydžių, gali kompensuoti kelionės sutrikimo draudimas. Kai kurių kreditinių kortelių turėtojams jis įskaičiuotas.

Advokatas E. Rusinas atkreipia dėmesį, kad rinkoje siūlomų neįvykusios kelionės arba kelionės trikdžių draudimų produktų sąlygos skiriasi, – vienose kaip nedraudiminiai įvykiai numatyti, pavyzdžiui, streikai ir tokiu atveju draudimo išmoka nebus mokama. Kitose sąlygose bet koks kelionės sutrikimas, nepriklausomai nuo to, ar tai yra ypatinga aplinkybė, vertinamas kaip draudiminis įvykis, kuriam esant draudimo išmoka yra mokama.


„Visada rekomenduotina išsiaiškinti įsigyjamo arba turimo (kreditinių, debetinių kortelių atvejais) draudimo sąlygas, siekiant išvengti galimų nesklandumų arba minimizuoti juos.

Dar galima paminėti tai, kad jei įvyksta ypatingos aplinkybės keliautojams esant oro uoste, vežėjas turi užtikrinti teisę į rūpybą, – maistas, gėrimai, susisiekimas su šeimos nariais, esant būtinybei ir nakvynė‟, – keleiviams jų teises primena advokatas.

Beje, prancūziškas terminas „force majeure‟ (nenugalima jėga) šiuo atveju pakeistas jau minėtomis „ypatingomis aplinkybėmis‟.

„Priėmus taip vadinamą Kelionių direktyvą Nr. 2015/2302 Europos Sąjungos turizmo teisėje vartojama nebe „force majeure“, o ypatingų aplinkybių sąvoka. Tokiu rezultatu buvo siekta suvienodinti vartotinas sąvokas ir šių aplinkybių taikymo niuansus. Tai tiesiog kokybiškai nauja sąvoka, kurios turinį aktyviai plėtoja ir aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas‟, – paaiškino teisininkas.

Papildoma naudinga informacija bei dažnai užduodami klausimai (DUK) yra šiame ES resurse lietuvių kalba.

Oro uostai atkreipia dėmesį į jungiamuosius skrydžius

Lietuvos oro uostai komentuoja, kad šiemet bent jau tiesioginių skrydžių kontekste didesnių ar masiškai jaučiamų iššūkių neturėtų būti.

„Tam šiuo metu nematome prielaidų. Galbūt didesni iššūkiai gali kilti tada, kai pats keleivis ar keleivė perka skrydžio bilietus per jungiamuosius oro uostus (skrydžius) su skirtingomis oro bendrovėmis, kurios nėra susiderinusios tarpusavyje. Šioje grandinėje gali kilti didesnė pavėlavimo į skrydį ar vieno iš skrydžių atšaukimo galimybė‟, – teigia Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis.

Vilniaus oro uostas

Pasak jo, bendras patarimas keliaujantiems žmonėms tokiu atveju būtų pasirūpinti tinkamu kelionės draudimu, kuris specifiškai padengtų rizikas šiose situacijose, įskaitant net ir streikų ar skrydžių atšaukimo galimybę.

T. Zitikio teigimu, dabar tikimasi šių metų situacija apskritai bus geresnė nei praėjusiųjų. Esą daugelis aviacijos sektoriaus dalyvių šį aviacijos vasaros sezoną pasitinka prisitaikę prie iššūkių ir dabar matyti daugiau apibrėžtumo ir procesų valdymo, „kuris tikrai buvo išbalansuotas praėjusiais metais‟.

„Oro bendrovės šiuo metu jaučia nemažą spaudimą dėl orlaivių ir įgulų trūkumo, todėl kai kuriais atvejais teko sumažinti savo planus šiam atostogų skrydžių sezonui – taip vengiama galimų skrydžių vėlavimų ar kitų sutrikimų ir keleiviams siūlomas saugus kelionių pasirinkimas, kuriame šiais metais, tikėtina, bus mažiau įvairių vėlavimų, sutrikimų, atšaukimų‟, – sako T. Zitikis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją