Jau prieš du metus Europos parlamentas priėmė klimato įstatymą, kuris veda į tai, kad iki 2030 metų turime 55 procentais sumažinti emisijų kiekį, todėl kiekviena valstybė ėmėsi pokyčių. Aplinkos ministro S. Gentvilo teigimu, prasidėjus karui, energetinei krizei – taršos mokesčių įvedimui laikas buvo netinkamas. Dabar įvairiose Europos valstybėse sugrįžtama prie taršos mokesčių, keliami ilgalaikiai tikslai. Jo manymu, akcizų mokesčiai ne tik veda į taršos mažinimą, tačiau ir į atsinaujinančią energetiką.
„Galų gale, mes išvengsime ir šimtamilijoninių eurų baudų, kurias turėtumėm mokėti 2027 metais, dėl prieš du metus priimtų klimato įsipareigojimų, su kuriais mes vėluojame šiuo metu“, – teigia ministras.
Statistiškai – tiek krovininio, tiek privataus transporto savininkai Lietuvoje, vis dar renkasi taršesnį kurą. Dyzelino užsipilama net šešiais kartais daugiau nei benzino. Todėl, europinių įsipareigojimų vedami, mokesčių „nejudinti“ žadėję liberalai, siūlo taršos mokesčių kėlimą. Anot S. Gentvilo, taršos ir akcizo mokesčiai skatina ir darbo vietų kūrimą, vietoj to, kad valstybės pinigus siųstų į naftos arba dujų imperijas.
„Jeigu mes toliau būsime prisirišę prie importo – prarasime savo šansą“, – teigia jis.
Šiam momentui, Lietuva turi pigesnį dyzelį nei kitos kaimyninės šalys. V. Šukio teigimu, galutinė kaina šalyse priklauso nuo daug faktorių, o, visų pirma, nuo šalies mokestinės bazės. Reikėtų įvertinti mokestinę situaciją, PVM skirtumą, akcizų dydį. Toliau seka dėmesys ir pristatymo kaštams, šalių kainodarai. Nors kainomis būtų galima pasidžiaugti, bendrą Europos situaciją V. Šukys yra linkęs vertinti blogai: „Jie neturi pačio produkto. Degalų neturi. Yra trūkumas.“
Iki pat praeitų metų pabaigos, net 42 procentai degalų į Europą atkeliaudavo iš Rusijos. Degalų iš Rusijos pirkti nebegalima, todėl degalų ateity, ko gero, tik dar labiau trūks. Lietuva, šiuo atveju, gali jaustis šiek tiek ramiau.
„Mes turime gamyklą savo kieme, kuri yra mūsų teritorijoje ir su ja vyksta geras bendradarbiavimas“, – teigia V. Šukys. Dabar degalai beveik pilnai tiekiami tik iš šalia esančios „ORLEN“ gamyklos.
Kalbėdamas apie taršą, V. Šukys siūlo nepamiršti, kad vieno elektromobilio gamybos proceso tarša yra žymiai didesnė nei vidaus degimo variklio varomo automobilio gamybos. „Pats didžiausias dalykas ir labiausiai duodantis išlaidas – pati baterija. Tai yra esminis dalykas“, – teigia jis.
Elektromobilis yra kraunamas elektra, todėl svarbu atsižvelgti ir į tai, iš kokių šaltinių ji gaunama.
„Ar kaip kaimyninėje Lenkijoje – iš anglies, ar kaip kitose šalyse, kurios turi daug atominių elektrinių – iš atominių elektrinių, iš vėjo jėgainių. Jeigu žiūrint į tolimesnę perspektyvą, tai, pavyzdžiui, kol kas visose šitose šalyse yra didžiausias klausimas šitų baterijų utilizavimas“, – primena V. Šukys.
Imantis didelių pokyčių, anot Lietuviškų degalinių sąjungos vadovo – mes esame tik mažoji, sudedamoji jų dalis. Jo teigimu, didžiosios šalys vis dar kvestionuoja tam tikras, šiuos pokyčius liečiančias permainas.
„Kaip ir ministras minėjo, yra daromos tam tikros investicijos – viskas tegul vyksta savo keliu ir eina kaip yra nuplanuota. Ir dabar niekas gi netrukdo atsirasti ir elektromobiliams, ir vystyti kitokias, sakykim, elektros energijos gamybos sritis, vėjo jėgaines, saulės baterijas ir taip toliau. Dar gal atsiras kažkokių naujų. Bet tai kas yra dabar, sakykim, turi būti ir negalima sunaikinti to dabar, nesukūrus kažko patikimo šiai dienai. Sunaikinti galim greitai“, – kalbėdamas apie pokyčius mūsų šalyje teigia V. Šukys.
Visą pokalbį galima išgirsti čia:
Delfi primena, kad bešviniam benzinui taikomas akcizas Lietuvoje šiuo metu siekia 466 eurus už 1000 litrų, dyzelinui – 372 eurus už 1000 litrų. Aplinkos ministerija siūlo benzino akcizą išlaikyti tokį patį, o dyzelino palaipsniui didinti. Nuo 2024 metų jis didėtų iki 466 eurų, o nuo 2025 metų – iki 500 eurų už 1000 litrų.
Nuo 2025 metų atsirastų ir akcizais apmokestinamiems energetiniams produktams taikoma CO2 dedamoji, kuri būtų taikoma ir benzinui. Ši CO2 dedamoji nuosekliai augtų: 2025 metais ji siektų 24 eurus benzinui ir 26,2 euro dyzelinui už 1000 litrų, o 2030 metų – 144 eurus benzinui ir 157,2 euro dyzelinui.
Ministerija skaičiuoja, kad mokestinė CO2 dedamosios įtaka mažmeninei litro benzino kainai kasmet sudarytų 2,9 cento. Tad 2030 metais litras benzino dėl šio naujo mokesčio kainuotų 17,4 cento daugiau.
Dar labiau Akcizų įstatymo pataisos didintų dyzelino kainą, kuri didėtų ne tik dėl CO2 dedamosios, bet ir dėl augančių akcizų. Ministerijos skaičiavimais, dėl pastarojo veiksnio dyzelino mažmeninė kaina padidėtų 6,8 cento, 2025-aisiais – dar 4,1 cento. CO2 dedamosios įtaka kasmet sudarytų 3,2 cento.
Tai reiškia, kad bendra mokestinių pokyčių įtaka mažmeninei dyzelino kainai 2030 metais siektų 30 centų už litrą.
