Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA duomenimis, daugiau nei pusėje Europos Sąjungos valstybių elektromobiliai ir iš tinklo įkraunami hibridai pernai sudarė ne daugiau kaip 9 proc. naujų automobilių rinkos. Tarp šių valstybių pateko ir Lietuva, kurioje elektrifikuotų automobilių rinkos dalis sudarė 7,9 procento.
Įdomu tai, kad visos šalys, kuriose elektromobilių buvo parduota mažiausiai, išsidėsčiusios Rytų, Vidurio ir Pietų Europoje ir daugumoje jų vidutinės metinės gyventojų pajamos „į rankas“ pernai siekė apie 13 tūkst. eurų.
Tik penkiose šalyse elektromobilių ir iš tinklo įkraunamų hibridų dalis viršijo 30 proc. – tai Švedija (56 proc.), Danija (39 proc.), Suomija (38 proc.), Nyderlandai (35 proc.) ir Vokietija (31 proc.). Visose šiose valstybėse vidutinės metinės pajamos „į rankas“ viršija 32 tūkst. eurų.
Tačiau Delfi kalbinti ekspertai sako, kad ne vien pajamų nelygybė kalta dėl to, kad lietuviai nesirenka elektromobilių. Tam trukdo ir nelogiški valstybės paramos mechanizmai, ir menkai išvystyta infrastruktūra.
Visgi prognozuojama, kad dar po keleto metų atotrūkis tarp elektromobilių populiarumo Vakaruose ir Rytuose ims mažėti, o dar po penkmečio bent trečdalis Lietuvoje parduodamų naujų automobilių turėtų būti varomi elektra.
Lietuvos skaičiai auga
„Volkswagen“ prekės ženklo vadovas Baltijos šalyse Justas Nekrošius sako, kad teigiamų poslinkių jau matyti. Jis skaičiuoja, kad per pirmąjį šių metų ketvirtį apie 7 proc. Lietuvoje parduotų naujų automobilių buvo elektriniai, kai Europos vidurkis siekė 10 procentų. Tad bent Bendrijos vidutiniokes baigiame pasivyti, nors dar 2020-aisiais elektromobiliai Lietuvoje sudarė vos 1 proc. visos naujų transporto priemonių rinkos.
„Ta proporcija jau yra nebloga. Bet svarbu, kad augtų naujų automobilių pardavimai apskritai, nes nuo kitų Europos šalių pagal šį rodiklį atsiliekame. Jei bus perkama daugiau naujų automobilių, automatiškai tarp jų bus daugiau varomų elektra“, – įsitikinęs J. Nekrošius.
Tuo metu naudotų elektromobilių, kurie būtų lietuvių mėgstamiausio 8-10 metų amžiaus, pasiūla vis dar yra menka, todėl reikia laiko, kol šių transporto priemonių ims daugėti antrinėje rinkoje.
Kita vertus, pašnekovas neslepia antrinę rinką apskritai vertinantis skeptiškai. Pasak jo, griežtas jos reguliavimas būtent ir yra priežastis, kodėl kai kuriose šalyse gyventojai renkasi ne tik naujus, bet ir elektra varomus, automobilius.
„Skandinavijoje nėra tokių dalykų kaip manipuliavimas ridos duomenimis ar daužtų automobilių sutvarkymas, neįdedant oro pagalvių. Visa tai kontroliuojama griežčiau. Todėl nėra tokio ryškaus kainų skirtumo tarp naujų ir naudotų automobilių, todėl žmonės tuomet mieliau renkasi naujus“, – aiškina „Volkswagen“ atstovas.
J. Nekrošius teigiamai vertina šiemet įsigaliojusią PVM lengvatą verslui, perkančiam iki 50 tūkst. eurų kainuojančius elektromobilius. Pasak jo, atsiradus šiai lengvatai „Volkswagen ID.4“ elektromobilių pardavimai juridiniams asmenims išaugo keturis kartus.
Iki proveržio liko dveji metai
Tačiau prekybos elektromobiliais bendrovės „eDOW“ įkūrėjas Laurynas Boguševičius apie PVM lengvatą elektromobilius perkančiam verslui atsiliepia ne taip palankiai. Pasak jo, buvo padaryta klaida nustatant 50 tūkst. eurų kainos ribą, kadangi dažnas elektromobilis yra brangesnis.
„Aš manau, kad tai apgailėtinas sprendimas. Tie, kurie nelabai nori sąžiningai dirbti, tuos elektromobilius pardavinėja visaip skaidydami sąskaitas. Buvo galima įstatyme parašyti kitaip – kad gali pirkti bet kokį elektromobilį, o PVM lengvata nebus taikoma sumai virš 50 tūkst. eurų. Ir tai būtų labai smarkiai pakeitę kai kurių verslų sprendimus“, – teigia L. Boguševičius.
Pasak jo, nelogiška ir tai, kad elektromobilius perkantys gyventojai gali gauti 5 tūkst. eurų valstybės subsidiją už naują transporto priemonę ir 2,5 tūkst. eurų – už naudotą. Tuo metu verslui 4 tūkst. eurų suma subsidijuojami tik nauji elektromobiliai.
„Tai leiskit ir verslui pirkti naudotus elektromobilius, duokit po 2 tūkst. eurų ir tai skatins žaliąjį kursą“, – kalba pašnekovas.
Vis dėlto jis prognozuoja, kad po dvejų metų elektromobilių paplitimo atotrūkis tarp Lietuvos ir turtingųjų ES valstybių pradės mažėti.
„Toks yra mano spėjimas, remiantis skaičiais ir tendencijomis. Dveji metai, nes tuo metu pradės smarkiai didėti tiek naudotų elektromobilių pasiūla, tiek naujų, nes gamintojai visą savo ateitį aiškiai projektuoja tik į elektrines transporto priemones“, – teigia L. Boguševičius.
Jis sako, kad ir elektromobilių įperkamumas Lietuvoje tampa vis mažesne problema: „Nusipirkti padorų apynaujį elektromobilį šiandien galima už 30-35 tūkst. eurų, kai prieš dvejus metus tai dar buvo neįmanoma. Tokio automobilio lizingo įmoka per mėnesį sieks apie 300 eurų. Manau, kad namų ūkiui, gyvenančiam Vilniuje ir uždirbančiam vidutines pajamas, tai nėra protu nesuvokiamas skaičius. Prieš porą metų tas skaičius būtų buvęs 500-600 eurų.“
Ką gali nupirkti vidutinis gyventojas?
Pernai rugsėjį skelbto SEB banko tyrimo duomenimis, vidutines pajamas gaunantis vienas asmuo Lietuvoje jau gali įpirkti ne tik naudotą, bet ir naują elektromobilį, o dviejų asmenų šeimai prieinami ir nauji elektriniai miesto visureigiai.
Vidutinį darbo užmokestį gaunančio ir kitų finansinių įsipareigojimų neturinčio Lietuvos gyventojo lizingu įperkamo automobilio vertė siekė 16,2 tūkst. eurų (mėnesio lizingo įmoka – 264 eurai), dviejų asmenų šeima lizingu galėtų įsigyti 32 tūkst. eurų vertės automobilį (mėnesio lizingo įmoka – 520 eurų).
Palyginti su 2021 m., vidutinė svertinė perkamo naujo automobilio kaina padidėjo beveik trečdaliu, o įperkamo dviejų asmenų namų ūkio automobilio kaina didėjo apie 12 procentų.
SEB banko ekspertų duomenimis, tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje gyvenantis vienas asmuo vidutiniškai turėtų pasirinkimą iš kelių naujų arba bent keliolikos vienų-penkerių metų senumo elektrinių modelių. Vidutines pajamas gaunanti šeima Lietuvoje gali įpirkti prabangesnius ir talpesnius elektromobilius, įskaitant elektrinius miesto visureigius. Jų pasirinkimas apima dešimtis naujų ir naudotų modelių.
Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas apskaičiuotas atsižvelgus į geriausiai Lietuvoje parduodamų naujų ir naudotų automobilių duomenis bei sumą, už kurią lizingu gyventojai galėtų įsigyti automobilį. Į indeksą taip pat įskaičiuotos valstybės taikomos subsidijos (5000 eurų perkant naują elektromobilį, 2500 eurų – naudotą, papildoma 1000 eurų išmoka – už sunaikintą seną automobilį, kai įsigyjama mažiau tarši transporto priemonė) elektromobiliams įsigyti.
Vieno asmens galimų įsigyti elektromobilių penketukas:
1. „Dacia Spring“ (naujas)
2. „VW Up!” (naujas)
3. „Fiat 500“ (2022 m. ir senesnis)
4. „Škoda Citigo“ (2021 m. ar senesnis)
5. „Renault Zoe“ (2020 m. ar senesnis)
Dviejų asmenų šeimos galimų įsigyti elektromobilių penketukas:
1. „BMW i3“ (naujas)
2. „Nissan Leaf“ (naujas)
3. „Cupra Born“ (naujas)
4. „Dacia Spring“ (naujas)
5. „Hyundai Kona“ (naujas)
