Kilometrinės vilkikų eilės Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje nusidriekė, kai Lenkija, reaguodama į Minsko represijas prieš lenkų tautinės mažumos atstovus, uždarė pasienio su Baltarusija punktus trečiųjų šalių vežėjams. Šiuo metu Lenkijos sieną leidžiama kirsti tik pačioje Lenkijoje ir kitose ES šalyse registruotoms krovininėms transporto priemonėms.
Šis sprendimas netruko išauginti vilkikų eilių prie Baltarusijos sienų su Lietuva ir Latvija. Savaitgalį vien Medininkų pasienio punkte Lietuvos pusėje pravažiuoti per sieną laukė 9 km vilkikų eilė.
Antradienį eilė šiame pasienio punkte buvo sumažėjusi iki 5 km. Vyriausybės ir Muitinės departamento atstovai teigia, kad toks rodiklis yra visiškai normalus ir ne prastesnis nei prieš pusmetį ar metus.
Tačiau vežėjai tikina, kad ir 5 kilometrai yra daug, be to, prie jų galima pridėti dar bent kilometrą, kuris susidarytų iš aikštelėse stovinčių vilkikų. Pasak verslininkų atstovų, eilės pasienyje ir toliau didės, nes valstybė tik gesina gaisrus, nesiimdama problemos spręsti iš esmės.
Institucijos siuntinėjo viena pas kitą
Lietuvos pasienyje su Baltarusija ėmus formuotis vilkikų eilėms, Delfi komentaro prašė už vežėjų problemas atsakingos Susisiekimo ministerijos, tačiau šį nukreipė į Vidaus reikalų ministeriją, kuriai yra pavaldi Valstybės sienos apsaugos tarnyba.
Tačiau pastaroji ministerija pasiūlė kreiptis į Muitinės departamentą ir šių metų sausio 1 d. veikti pradėjusį Vyriausybės Nacionalinį krizių valdymo centrą, kuriam ir buvo pavestas eilių pasienyje klausimo sprendimas.
Šio centro vadovas Vilmantas Vitkauskas Delfi sako, kad eilių sumažėjimą lėmė koordinuotas įvairių Lietuvos institucijų darbas: pajėgas didino Muitinės departamentas, VSAT, tvarkai užtikrinti pasitelktos policijos pajėgos.
Muitinės departamento atstovė žiniasklaidai Lina Laurinaitytė-Grigienė taip pat tikina, kad kelio postai dirba užtikrindami maksimalų pralaidumą, o nuo pirmos eilių formavimosi dienos pasitelktos papildomos pareigūnų pajėgos.
Ji pažymi, kad šiuo metu pralaidumą stabdo ir lėtesnis Baltarusijos pareigūnų darbas. Lietuvos muitinė išleidžia daugiau krovininių automobilių, negu gali priimti Baltarusija, todėl eilės formuojasi jau už Lietuvos kelio postų.
Siekiant mažinti eiles buvo sustiprinta ir į Lietuvą iš Lenkijos įvažiuojančių vilkikų iš trečiųjų šalių leidimų kontrolė. Iki pirmadienio iš patikrintų 110 trečiųjų šalių vilkikų 8 neturėjo, o 1 važiavo neužpildęs reikalaujamo leidimo. Visi vilkikai, neturėję reikiamų dokumentų, grąžinti į Lenkiją.
Vis dėlto V. Vitkauskas negarantuoja, kad vilkikų eilės pasienyje su Baltarusija ir toliau mažės ar vėl nepradės augti.
„Visgi turime akcentuoti, kad tiek Muitinė, tiek kitos institucijos privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendinamos Baltarusijai ir Rusijai įvestos sankcijos, į jas nepatektų sankcionuotų prekių kroviniai, todėl krovininio transporto patikrinimai išliks intensyvūs. Suprantame vežėjus, bet situacija šiandien yra tokia, kad ir fiziniai pasienio kontrolės punktų pralaidumai yra riboti, negalime daryti įtakos Baltarusijos tarnybų darbo spartumui, todėl galimybė užtrukti laukiant eilėse išlieka“, – teigia V. Vitkauskas.
Pasak jo, bendradarbiavimas su kaimyninės Lenkijos tarnybomis vyksta instituciniu lygiu – tarnybos komunikuoja įprastai, keičiasi informacija, stebima situacija Lenkijos bei Latvijos pasienio punktuose, pagal gautą informaciją modeliuojama srautų dinamika Lietuvoje bei ruošiami sprendimai.
„Kaip matome iš pastarųjų dienų sumažėjusių eilių, koordinuotas institucijų atsakas duoda rezultatų, eilės pasienyje su Baltarusija nedidėja. Esame pasiruošę įvairiems scenarijams, tačiau situacija šiandien stabilizavosi“, – kalba Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas.
Atoslūgis ilgai nesitęs
Tačiau vežėjų atstovų Vyriausybės teiginiai apie suvaldytą situaciją neįtikina. Zenonas Buivydas, asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Delfi sako, kad Muitinės pajėgumai yra per maži.
„Medininkuose į vieną pusę dirba keturi pareigūnai, tai jie niekuomet nesumažins tų eilių. Mes prašome ministrės, kad skirtų žmonių iš vidinių rezervų, bet jie sako, kad visi etatai užpildyti. Gi akivaizdu, kad jiems trūksta žmonių, bet jų sunku surinkti, žmonės ten neina dirbti, nes yra apkraunami biurokratiniais reikalavimais, visokiais įsipareigojimais“, – piktinasi Z. Buivydas.
Jis sako suprantantis, kad egzistuoja geopolitinės aplinkybės, kaip sankcijos ar Varšuvos ir Minsko konfliktas, tačiau, pašnekovo manymu, ir pati Lietuva nepadaro visko, kas nuo jos priklauso.
„Ir tos eilės ne tai, kad banguos, o didės. Tik truputį palaukit. Dar ne visi trečiųjų šalių vežėjai gavo šių metų leidimus važiuoti per Lietuvą, su Kazachstanu apsikeitimas leidimais ką tik įvyko, tai pajudės dar srautas, nes jiems nėra kaip kitaip važiuoti – tik per mus arba per Latviją“, – prognozuoja „Linavos“ atstovas.
Įtaka Lietuvių vežėjams – nedidelė
Didžiąsias šalies transporto įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas Delfi sako, kad eilėse Baltarusijos pasienyje šiuo metu daugiausia įstrigę trečiųjų šalių vežėjai.
„Lietuvos vežėjų, vykstančių per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, srautas nuo karo pradžios labai sumažėjo. Dabar šiuo maršrutu vyksta gal tik 2-3 proc. viso mūsų sektoriaus. Šioks toks srautas yra, bet ne toks, koks buvo prieš keletą metų“, – teigia P. Drižas.
Pasak jo, dėl šios priežasties eilės pasienyje lietuvių vežėjams didelės tiesioginės įtakos neturės, tačiau įtampa tarp Lenkijos ir Baltarusijos aštrėja, o lenkų sienos uždarymas kelia papildomą spaudimą mūsų pasienio punktams.
„Aš labiau problemą matyčiau iš vairuotojų perspektyvos, nes būtent tiems žmonėms, įstrigusiems pasienyje, bus daugiausia nepatogumų“, – kalba TTLA vadovas.
Z. Buivydas taip pat pabrėžia, kad Lietuvos vežėjai tranzitu važiuoti per Baltarusiją negali, Aliaksandro Lukašenkos režimas jiems leidžia tik kirsti sieną ir palikti krovinį, kurį paskui perima Baltarusijos ar kitų trečiųjų šalių vežėjai.
Pasak „Linavos“ generalinio sekretoriaus, tokius pervežimus dažniausiai atlieka nedidelės įmonės, neturinčios naujų vilkikų ir nesugebėjusios persiorientuoti į Vakarų rinkas.
„Bet kai mašina stovi ant kelio ar aikštelėje, įmonės apyvarta nedidėja. Po 2014 m. mūsų vežėjų, kurie dirba anoje rinkoje, žymiai sumažėjo. Bet kai kuriems persiorientuoti sudėtinga dėl daugelio priežasčių – jų mašinos nėra naujausios, reikia mokėti kelių ir taršos mokesčius, tad nieko nelieka. O kai nieko nelieka, juk nė vienas verslas nedirba“, – aiškina Z. Buivydas.
