Pasak jo, pasaulyje, iš esmės, automobilių kelių infrastruktūra iš esmės yra išlaikoma iš taršos mokesčio, akcizų ir kelių mokesčių, tačiau Lietuvoje automobilių taršos mokesčio įvesti nepavyksta.

„Nerastas susitarimas su Susisiekimo ministerija, tai būtų buvusios šios ministerijos pajamos, koalicijos partneriai, Laisvės partija nepritarė, tai dabar matome tiltai griūna, pinigų nėra juos remontuoti. (...) Iš esmės pasaulyje automobilių kelių infrastruktūra yra išlaikoma iš taršos mokesčio, akcizai, kelių mokesčiai... Mes Lietuvoje taršos mokesčio neturime ir koalicijoje nebuvo sutarimo dėl to, tai kol kas manau, tai neišjudėjęs klausimas“, – ketvirtadienį „Žinių radijui” teigė S. Gentvilas.

Ministras aiškina, kad toks mokestis būtų prasmingas ne dėl ateities, o dabarties, nes automobilių parkas Lietuvoje yra didesnis, negu vairuojančiųjų kiekis. Anot jo, būtų galima labiau vystyti viešąjį transportą, geležinkelių transportą bei kitas alternatyvas automobiliams.

„Aš manau, kad tai prasmingas dalykas ir tai ne ateities, o dabarties klausimas. Mes suprantame, kad esame išskirtiniai Europoje, nesame biedni Europos lygmeniu, automobilių parkas yra didesnis, negu vairuojančiųjų kiekis ir čia galime žymiai geriau išvystyti ir viešąjį transportą, geležinkelių transportą, alternatyvas automobiliams“, – sakė politikas.

„Bet kai mes dirbtinai atpiginame automobilius, po to turime ir kamščius, ir nepakankamą, neišvystytą kelių infrastruktūrą, liekame be normalios kolektyvinės alternatyvos“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimas praeitų metų sausio viduryje po pateikimo nepritarė Aplinkos ministerijos siūlymui atsisakyti automobilių registracijos mokesčio ir vietoje jo įvesti naują metinį taršos mokestį. Pataisomis siūlyta nuo 2023 m. apmokestinti daugiau kaip 130 g/km C02 išmetančių transporto priemonių vairuotojus metiniu naudojimo mokesčiu. Projekto nepalaikiusieji tikino, kad siūlomas mokestis veikiau panašus į turto mokestį ir skaudžiai guls ant senjorų ir regionų gyventojų pečių.

Pirmuosius dvejus metus mokesčiui būtų taikoma 50 proc. lengvata. Nuo 2025 m. mokesčio nemokėtų neįgalieji, o senjorai, šeimos su neįgaliaisiais ir asmenys, gaunantys socialinę paramą, mokėtų 50 proc. mažesnį mokestį.

Už iš mokesčio surinktas pajamas planuota pilnai atnaujinti Lietuvos autobusų parką, sukurti apie 4000 km. dviračių takų tinklą, išplėsti elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą.

Tuo tarpu gruodžio pradžioje finansų ministrė G. Skaistė pažymėjo, kad prie automobilių taršos mokesčio, kurio Seimo nariai nepalaikė, tikėtina, jog nebebus grįžtama, o bus apsistota ties Akcizų įstatymo tobulinimu.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė taip pat skeptiškai žvelgia į galimybę grįžti prie Aplinkos ministerijos siūlymo vietoje automobilių registracijos mokesčio įvesti naują metinį taršos mokestį. Pasak jo, abejotina, ar šis klausimas bus vėl rimtai svarstomas, juolab, kad Akcizų įstatymo keitimas yra geresnė alternatyva.