Ne vienus metus autobuso vairuotoju Kaune dirbantis Arūnas ruošiasi pradėti pamainą. Vyras džiaugiasi po koronaviruso pandemijos vėl važiuojantis ne tuščiu autobusu, tačiau keleivių vis tiek nebėra kiek anksčiau – dažnai tenka sustoti tuščiose stotelėse, kuriose neįlipa ir neišlipa nė vienas žmogus.
Vis dėlto tuščiose stotelėse nestojantys vairuotojai gauna baudas. Juos baudžia savivaldybė, nes su įmone sudarytoje paslaugų teikimo sutartyje nurodyta, kad privaloma stoti visose stotelėse. Bendrovė „Kauno autobusai“ tokiomis baudomis Kauno savivaldybės biudžetą kas mėnesį papildo maždaug 10 tūkst. eurų.
„Būna, kad mieste susidaro transporto spūstys, imi vėluoti, tai kai privažiuoji tuščią stotelę, o autobuse irgi žmonių nėra, nesinori stoti“, – sako autobusą vairuojantis Arūnas.
Kaunas ruošiasi įvesti naują sistemą, kai išlipti norintis keleivis turės paspausti specialų „stop“ mygtuką.
„Technines galimybes mes jau esame įsidiegę, t. y. mygtukai, signalai, tačiau dar skaičiuojame ir vertiname visas rizikas“, – aiškina savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius.
„Kauno autobusų“ darbuotojų profsąjungos pirmininkas Bronius Bučelis sako, kad pakeitimas būtų labai naudingas. Pasak jo, tai būtų patogiau ir keleiviams, ir palengvintų vairuotojų darbą.
„Šiuo metu autobusų ir troleibusų vairuotojai maršrutuose neretai vėluoja. Šiek tiek padidinus eksploatacinį greitį, vairuotojai būtų saugesni“, – teigia B. Bučelis.
Skaičiuojama, kad Kauno savivaldybės planuojamas pokytis leistų ir sutaupyti. Pasak M. Matusevičiaus, jei transporto priemonės nestotų tuščiose stotelėse, vien kuro – dyzelino, elektros ir dujų – sąnaudos per metus dėl to sumažėtų apie 600 tūkst. eurų
Kauno savivaldybė nuomonės apie pokyčius atsiklausė ir miesto gyventojų – surengta apklausa parodė, kad 63 proc. kauniečių pritartų, kad viešasis transportas nestotų kiekvienoje stotelėje.
Tačiau „Kauno autobusų“ vadovybė teigia, kad vienareikšmiško atsakymo dėl numatomų pokyčių naudos nėra.
„Reikėtų po truputį tai bandyti ir žiūrėti, kas bus. Galbūt šiek tiek ir sutaupytume“, – sako Rimantas Stankaitis, „Kauno autobusų“ transporto eksploatacijos direktorius.
Pasak jo, vairuotojai keleivių gali ir nepastebėti, jei stotelėje juos užstoja stoginė ar koks medis. Praeityje „Kauno autobusai“ galėjo nestoti kiekvienoje stotelėje, tačiau keleivių skundų, kad autobusas jų nepaėmė, tuo metu netrūko.
Kiekvienas sustojimas atidarant ir uždarant autobuso duris užtrunka apie 15 sekundžių. Atsisakius reikalavimo stoti kiekvienoje stotelėje, kelionės pagreitėtų, o Kauno gatvėse kalbinti keleiviai sako, kad jiems tai būtų naudinga.
Praktika, kai keleiviai vairuotojams apie ketinimą išlipti artimiausioje stotelėje praneša spausdami mygtuką, paplitusi užsienyje, pavyzdžiui, Didžiojoje Britanijoje ir kitur, tačiau Susisiekimo ministerija į bendrą šalies viešojo transporto pertvarką pagal šį modelį žiūri skeptiškai.
„Kitose šalyse tokia viešojo transporto kultūra egzistuoja dešimtmečius. O jei mes pradėsime taip daryti, tikrai turėsime problemų ir nusiskundimų, ir tai neprisidės prie gero viešojo transporto įvaizdžio“, – mano ministerijos Kelių ir oro transporto politikos grupės vadovas Vladislavas Kondratovičius.
Čia galite pasižiūrėti visą LNK reportažą:
