„Geležinkelių transportas jau dabar yra mažiau taršus nei kitos alternatyvos, o elektrifikavę liniją Vilnius–Klaipėda sudarysime galimybę vežėjams keleivius bei krovinius tarp šių miestų gabenti su nuline emisija. Geležinkelio ruožas nuo Vilniaus iki Klaipėdos yra intensyviausiai naudojamas Lietuvoje. Praėjusiais metais juo pervežta daugiau kaip trečdalis geležinkeliu gabenamų krovinių ir maždaug penktadalis keleivių srauto“, – sako LTG Grupės bendrovės „LTG Infra“, valdančios šalies geležinkelių tinklą ir besirūpinančios jo modernizavimu, generalinis direktorius Karolis Sankovski.
Pasak jo, svarbi geležinkelio linijos Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo projekto dalis – pirmadienį 125 km atkarpoje Kaišiadorys-Radviliškis startuojantys darbai. Jų metu pirmiausia koncentruojamasi į darbą vienkeliuose – keturiuose ruožuose, kurių bendras ilgis siekia apie 30 km, šalia geležinkelio bus montuojami kaltiniai pamatai.
Iki kovo vidurio planuojama sumontuoti apie 400 vnt. pamatų. Vėliau ant jų bus statomos metalinės konstrukcijos atramos, o ant šių sumontuotos gembės ir galiausiai ištemptas kontaktinio tinklo kabelis.
Darbai linijoje Kaišiadorys–Radviliškis tęsis iki 2024 m. pirmojo ketvirčio. Elektrifikavimo darbus planuojant ir įgyvendinant lygiagrečiai, kito elektrifikacijos etapo startas planuojamas nuo 2023 m. rudens geležinkelio linijoje Šiauliai–Klaipėda.
Ruožo Kaišiadorys–Radviliškis elektrifikavimo vertė siekia 136,5 mln. eurų. Bendra geležinkelio linijos Vilnius–Klaipėda elektrifikavimo vertė siekia 411,26 mln. eurų. Projekto rangovas – Ispanijos bendrovių „Elecnor S.A.“ ir „Instalaciones Inabensa S.A.“ konsorciumas.
Kontaktinio tinklo rangos darbus numatoma užbaigti iki kitų metų pabaigos, o darbai, susiję su elektros energijos tiekimu, turėtų būti baigti 2025-aisiais. Ištisinis elektrifikuoto geležinkelio ruožo Vilnius–Klaipėda ilgis sieks 731 kilometrą.
