Trūksta jungčių
„Džiaugiuosi, kad pradėti realūs „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo darbai – tiek Vilniui, tiek Lietuvai, tiek visam Baltijos regionui šis projektas sukuria dideles galimybes. Bet miestui tai ir iššūkis, nes geležinkelis ne tik jungia, bet ir skiria, tad dabar turime pasirūpinti tuo, kad vėžė nesugriautų miesto gyvenimo – kad būtų išsaugotos ne tik esamos jungtys tarp Naujininkų ir centrinės miesto dalies, bet atsirastų ir naujų ryšių”, – sakė Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis.
Išanalizavę UAB „Sweco Lietuva“ parengtą planą ir per seniūnijas surinkę gyventojų siūlymus ir atsiliepimus, Vilniaus savivaldybės specialistai Susisiekimo ministerijai pateikė apibendrintas pastabas bei trūkstamų jungčių vietas.
Visaverčių susisiekimo jungčių trūksta ir miesto centre – tarp Naujamiesčio ir Naujininkų Smolensko g. tąsoje, tarp Šaltkalvių ir Iešmininkų gatvių, ir periferijoje – ypač tarp Trakų Vokės ir Gurelių gyvenviečių.
Reikėtų numatyti ir papildomą pravažiavimą po geležinkeliu Aušros Vartų g. Taip pat įrengti ten saugų pėsčiųjų ir dviratininkų praėjimą.
Savivaldybės specialistų teigimu, rengiant „Rail Baltica“ projektą, būtina įvertinti ir galimybę įrengti geležinkelio bėgių perdengimą ties Rodūnios viaduku ir Algirdo gatve. Ten svarbu numatyti tiek viešąsias erdves, tiek ir perspektyvinį užstatymą.
Dviračių ir pėsčiųjų jungčių trūksta po geležinkeliu Tunelio g. tąsoje, ties Riovonių gatve, ties Sausupio g. tęsiniu, tarp Palionių ir Valkininkų g., ties Zuikių g., taip pat ties Voverių, Vinkšnų gatvėmis, tarp Ižos ir Stasylų gatvių.
Tarp Panerių ir Kirtimų vietovių reikia ne tik tako žmonėms, bet ir žaliosios perėjos gyvūnams, kuri sujungtų geležinkelio perskirtus du miško masyvus.
M. Pakalnis pastebėjo, kad „Rail Baltica“ projektą būtina labiau suderinti su geležinkelio stoties atnaujinimo (Connect I) ir šalia esančios Grįžračio teritorijos (Connect II) atnaujinimo planais.
„XIX a., statant geležinkelį, Naujininkai buvo atskirti nuo miesto centro, ir šios miesto dalies patrauklumas sumažėjo. Dabar turime progą pagerinti tai, kas buvo sugadinta“, – sakė vyriausiasis miesto architektas.
Europinės vėžės geležinkelio trasai reikalingos ir naujos teritorijos, kur bus plečiami pylimai, įrengiamos naujos jungtys, tiltai ir viadukai. Tam reikalingas teritorijų paėmimas visuomenės poreikiams.
Savivaldybė savo pastabose pažymėjo, kad visuomenės poreikiams turi būti paimamos tik tos teritorijos, kurios konkrečiai reikalingos „Rail Baltica“ geležinkelio ir jo infrastruktūros įrengimui.
ELTA primena, kad „Rail Baltica“ – didžiausias geležinkelio infrastruktūros projektas Baltijos šalių istorijoje, kurį įgyvendinant per visą „Rail Baltica“ geležinkelio trasą bus nutiesta elektrifikuota europinės vėžės dvikelė geležinkelio linija, eisianti nuo Varšuvos per Kauną ir Rygą iki Talino. Bendras „Rail Baltica“ geležinkelio linijos ilgis Baltijos šalyse siekia 870 km: Lietuvoje – 392 km, Latvijoje – 265 km, Estijoje – 213 km.
