Redakcija jau rašė, kad Alternatyviųjų degalų įstatyme numatyta, kad Lietuvos savivaldybės turi nusistatyti ir pagal poreikį periodiškai atnaujinti mažos taršos zonas miestuose.
Dar anksčiau Susisiekimo ministerija aiškino, kad sprendimus dėl zonos tipo taikymo, ar jose veiks rinkliavų sistema, ar įvažiavimas nebus apmokestinamas, kiekviena savivaldybė priims atskirai, tačiau pagrindiniu jų tikslu išliks taršių automobilių naudojimo mažinimas miestuose.
„Nepriklausomai nuo pasirinkto zonos tipo, pokyčiai miestuose pirmiausiai turėtų paliesti pagal pagaminimo metus seniausius automobilius, pvz., automobilius, pagamintus iki 2000 m., EURO 1 ekologijos standartas“, – teigė ministerijos atstovai.
Kaip galėtų atrodyti minėtos mažos taršos zonos, ministerija gaires ir rekomendacijas savivaldybėms planavo parengti ir visuomenei pristatyti iki 2022 m. spalio 15 d., tačiau, kaip buvo patikslinta, šiuo metu toks dokumentas vis dar derinamas.
Visgi, nepaisant to, didieji miestai jau turi numatę, kokias teritorijas tokios mažos taršos zonos galėtų apimti, o kai kurie – ir kaip atrodys taršių automobilių apmokestinimas.
Vilniuje – zonos ne tik Senamiestyje
Vilniaus miesto savivaldybės atstovas spaudai Gabrielius Grubinskas tikino, kad konkreti Vilniaus mieste mažos taršos zona turėtų būti nustatyta sausio mėnesį.
Pasak jo, siūloma, kad ji apimtų didžiąją senamiesčio dalį, kurioje jau taikomas kilpinis eismas.
„Patvirtinus mažos taršos zonos ribas, vėliau, per 2023 metus, bus nuspręsta, pagal kokius kriterijus apmokestinti automobilius, kokiu būdu rinkti mokestį ir kokio dydžio jis bus“, – apie artimiausius planus teigė jis.
Visgi, bendrai, kaip patvirtino, platesnis mažos taršos zonų įvedimas Vilniuje jau yra numatytas Darnaus judumo plane, kurį miesto Taryba patvirtino dar lapkričio mėnesį.
JUDU Judumo transformacijos vadovas Jonas Damidavičius aiškino, kad mažos taršos zonas iš viso numatoma įvesti trimis etapais.
„Pirmiausia siūloma nustatyti pirmąją mažos taršos zoną, kuri apimtų senamiestį, tuomet 2023 metais diskutuoti su suinteresuotomis šalimis ir apspręsti tvarkos įgyvendinimo klausimus (kriterijus, pagal ką apmokestinama, kokia suma ir kaip rinkliava bus surenkama), o mažos taršos zonos kontrolę vykdyti ne anksčiau kaip nuo 2024 m.
Vėlesniais etapais planuojama mažos taršos zonas plėsti“, – teigė jis.
Paklaustas, kada gyventojai galėtų tikėtis zonų praplėtimo, J. Damidavičius tikino, kad tai priklausys nuo to, kaip veiks I-oji zona, taip pat nuo politinių sprendimų.
„Svarstoma, kad II etapas galėtų būti po 2030 m., III etapas dar vėliau, bet konkrečiai datos kol kas neapibrėžtos“, – teigė jis.
„Delfi“ gavo numatytą Vilniaus miesto mažos taršos zonų žemėlapį, kuriame galima matyti preliminarių zonų teritorijas.
Kaune – rinkliava nuo liepos
Kauno miesto savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius kalbėjo, kad Kaune pokyčiai palies centrinę miesto dalį.
„Būtent šioje zonoje ir planuojamas taršių automobilių eismo ribojimas.
Prie įvažiavimų numatoma įrengti išmanias kameras, kurios fiksuotų transporto priemones, t.y. nuskaitytų valstybinius numerius bei įvertintų, ar šios atitinka keliamos emisijos reikalavimus.
Nustačius neatitikimą, būtų taikoma rinkliava, neišskiriant transporto priemonės pagal kategoriją, o ateityje, didėjant aplinkai draugiškų susisiekimo priemonių skaičiui, svarstoma galimybė taikyti draudimą taršioms transporto priemonėms patekti į centrinę miesto zoną apskritai“, – sakė jis.
Atstovas tikino, kad šis projektas yra skirstomas į du etapus.
Pirmas, kaip teigė, apims eismo ribojimą tik Senamiestyje, tačiau yra planuojamas įgyvendinti nuo 2023 m. liepos.
„O antrasis, visoje miesto centrinėje dalyje – iki 2030 m. Mažų emisijų zoną planuojama įtraukti į saugomą teritoriją, o rinkliavos dydį patvirtinti atskiru sprendimu“, – teigė jis.
Kol kas, kaip tikino, savivaldybė plačiau pakomentuoti negali, nes vis dar vyksta viešųjų pirkimų procedūros.
Klaipėdos Senamiestis ir Smiltynė – zonos be CO2
Klaipėdos miesto savivaldybės Transporto skyriaus atstovai aiškino, kad Klaipėdos miesto Darnaus judumo plane taip pat yra numatytos tokios zonos, tačiau jose nuspręsta ne apmokestinti taršių automobilių judėjimą, tačiau šias zonas padaryti be CO2.
Jos, kaip patikino, galėtų atsirasti Senamiestyje bei Smiltynėje, tačiau buvo aiškinta, kad tokie pokyčiai būtų įgyvendinti dar ne greitai.
„Jų įgyvendinimo laikotarpis – 2025 – 2030 metai. Tokiu būdu šiuo dokumentu perspektyvinės mažos taršos zonos Klaipėdos mieste jau yra nustatytos“, – tikino savivaldybės atstovai.
Buvo patikinta, kad pokyčių nuo Naujųjų dėl mažos taršos zonų Klaipėdoje nenumatyta.
„Kol kas nėra patvirtinti reglamentuojantys dokumentai – Susisiekimo ministerija dar tik rengia „Mažos taršos zonų įrengimo rekomendacijas“, kurios turėtų konkretizuoti įgyvendinimo nuostatas“, – teigė savivaldybė.
Šiauliai dar tik spręs
Šiaulių miesto savivaldybės atstovai tvirtino, kad kol kas miesto taryboje buvo patvirtintas planas, kada tokios zonos galėtų būti numatytos ir kada galėtų prasidėti taršių automobilių ribojimai.
Kaip teigiama, iki 2025 m. sausio 1 d. planuojama išanalizuoti situaciją dėl mažos taršos zonos Šiaulių mieste nustatymo ir parengti mažos taršos zonos nustatymo Šiaulių miesto savivaldybės teritorijoje planą.
O iki 2026 m. sausio 1 d. planuose – įgyvendinti mažos taršos zonos nustatymo Šiaulių miesto teritorijoje planą.
„Šiuo metu rengiamės tarybos sprendimo įgyvendinimui“, – teigė atstovai.
Tokis zonos jau numatytos ir Kupiškio mieste.
Kaip buvo teigiama portale „Kupiškėnų mintys“, tokios zonos atsiras Vytauto gatvėje, nuo sankryžos su Gedimino gatve ir iki sankryžos su Knygnešių gatve.
Subačiaus mieste tokia zona bus Aukštaičių aikštėje. Mažos taršos zonose bus ribojamas arba visiškai draudžiamas transporto priemonių eismas, išskyrus netaršių transporto priemonių eismą.
