„Jungtis turi tarnauti taip pat ir ES ir NATO gynybai – gabenti kareivius ir techniką. Tai svarbu ir dėl to, kad Švedija ir Suomija taip pat taps NATO narėmis“, – antradienį Rygoje vykstančioje „Rail Baltica“ industrijos dienų konferencijoje teigė projekto koordinatorė.
C. Trautmann teigimu, iki karo Ukrainoje „Rail Baltica“ buvo iš esmės ekonominis projektas, kartu sprendžiantis ir aplinkosaugos problemas, tačiau dabar jis tapo svarbus saugumo bei taikos užtikrinimui.
„Tačiau dabar pasikeitus geopolitiniams faktoriams akivaizdu, kad Baltijos šalys ir Suomija privalo būti geriau sujungtos su Europos Sąjunga ne tik dėl ekonominės plėtros, bet ir dėl saugumo bei taikos užtikrinimo, todėl taip pat labai svarbu sujungti šią Europos dalį dėl karinių poreikių“, – kalbėjo C. Trautmann.
Pasak jos, Bendrija, suvokdama ne tik ekonominę, bet ir geopolitinę projekto svarbą dėl karo Ukrainoje, nusprendė padengti iki 85 proc. pabrangusio „Rail Baltica“ projekto kaštų.
„Tai svarbi informacija būsimiems šio projekto rangovams: „Rail Baltica“ labai svarbus ir finansiškai saugus projektas“, – sakė projekto koordinatorė.
Anot C. Trautmann, su „Rail Baltica“ turėtų būti sujungtas planuojamas naujas europinės vėžės geležinkelis iki Ukrainos Mikolajevo uosto – taip turėtų atsirasti europinė trijų jūrų – Baltijos, Juodosios ir Viduržemio – jungtis.
„Nežinau, kada ši Ukrainos jungtis atsiras, bet ji bus ypač svarbi atstatant Ukrainą“, – pabrėžė EK „Rail Baltica“ projekto koordinatorė.
Jos teigimu, tiek padidėjusią projekto sąmatą, tiek atsiradusias naujas jungtis į Ukrainą dar turėtų patvirtinti Europos Parlamentas.
Pasak susisiekimo viceministrės Agnės Vaiciukevičiūtės, „šimtmečio“ projektas Lietuvoje sėkmingai stumiasi į priekį – šiemet pradėtos atkarpos nuo Kauno iki Latvijos sienos statybos.
„Šiuo metu tai yra brandžiausia projekto dalis, todėl ši tarpvalstybinė geležinkelio atkarpa bus užbaigta pirmiausiai ir pradės veikti greičiausiai“, – konferencijoje sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Anot „LTG infra“ atstovės Gintarės Žalytės-Štarienės, atkarpoje nuo Kauno iki Latvijos sienos jau baigtas žemės paėmimas visuomenės poreikiams, bendrovė „Eurovia Lietuva“ už 6,6 mln. eurų baigia nutiesti 18,3 km ilgio vietinės reikšmės kelių šalia būsimo geležinkelio, vyksta parengiamieji tilto per Nerį prie Jonavos statybos darbai.
Jos teigimu, artimiausiu metu bus pasirašytos sutartys dėl sankasos ir inžinerinių statinių statybos atkarpose Šveicarija– Žeimiai ir Žeimiai–Šėta, o gruodį planuojama skelbti konkursus sankasos statybai atkarpose Kaunas Šveicarija ir Šėta-Ramygala.
Pasak G. Žalytės-Štarienės, vyksta Kauno ir Panevėžio mazgų, linijos nuo Kauno iki Lenkijos sienos, Kauno ir Panevėžio depų bei regioninių stočių teritorijų planavimo etapas, be to, visuomenei pristatyti Kauno–Vilniaus ruožo konkretizuoti sprendiniai.
Jos teigimu, kitąmet taip pat planuojama pasirašyti sutartis dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektavimo ruože Kaunas–Lenkijos siena.
2014–2021 metais „Rail Baltica“ skirta daugiau nei 1,2 mlrd. eurų, iš kurių 85 proc. – iš Europos infrastruktūros tinklų priemonės (EITP). Anksčiau planuota, kad bendra projekto vertė sieks apie 5,8 mlrd. eurų, vėliau teigta, kad jis pabrango iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.
„Rail Baltica“ šiemet pateko tarp prioritetinių ES transeuropinio transporto tinklo projektų. Šią vasarą EK skyrė jam papildomą 357 mln. eurų finansavimą.
„Rail Baltica“ nuo 2026 metų turėtų sujungti Taliną, Pernu, Rygą, Panevėžį, Kauną, Vilnių ir Varšuvą, Lietuvoje šis ruožas tęsis 392 kilometrus. Juo keleiviniai traukiniai galės važiuoti iki 250 kilometrų per valandą greičiu, o krovininiai traukiniai – iki 120 kilometrų per valandą greičiu.