„Atsiskaitymo klausimas jau yra nebe Vyriausybės kompetencija. Jeigu finansinės institucijos nutaria neturėti komercinių santykių ir neaptarnauti tam tikrų operacijų, tai yra tų įmonių teisė tokius sprendimus priimti. Iš Rusijos yra pasitraukusi aibė verslų dėl reputacinių sumetimų todėl, kad tiesiog nenorėjo toje rinkoje būti, ne todėl, jog buvo įvestos kažkokios sankcijos“, – antradienį „LRT radijui“ teigė I. Šimonytė.
„Jeigu konkretus subjektas atsisako turėti komercinius santykius, tai galbūt juos gali aptarnauti kažkokie kiti subjektai, jeigu niekas jų nesutiktų aptarnauti, tai tokiu atveju jie ir negalėtų vykti. Bet Vyriausybė negali priversti finansų institucijų aptarnauti kažkokią komercinę veiklą“, – pridėjo ji.
Ministrė pirmininkė aiškina, kad Lietuva dėl Kaliningrado tranzito turi vienintelį įsipareigojimą, t.y. keleivių tranzito užtikrinimą iš Rusijos į Kaliningradą.
„Vienintelis įsipareigojimas Lietuvos valstybės, kuris yra, tai įsipareigojimas dėl keleivių tranzito pagal specialią Kaliningrado tranzito schemą. Ją galima vertinti kaip valstybės tarptautinį įsipareigojimą, nes tai yra mūsų stojimo į Europos Sąjungą dalis ir atsiskaitymai pagal šią schemą, mano žiniomis, vyksta be sutrikimų“, – sakė premjerė.
Ji tvirtina, kad iš Vyriausybės pusės yra viskas aišku ir tai yra pasakyta su Europos Komisijos žinia bei gairėmis, o Kaliningrado tranzitas vyksta laikantis nustatytų apribojimų.
„Kaliningrado tranzitas, kuris apima sankcionuotas prekes, kurios yra numatytos viename ar kitame sankcijų sąraše, vyksta laikantis nustatytų apribojimų. Tie apribojimai yra sutarti ir pranešti Rusijos pusei“, – tikino premjerė.
ELTA primena, kad komerciniai bankai, prieš priimdami sprendimą vykdyti mokėjimus už tranzitu į Kaliningradą keliaujančias rusiškas prekes, pirmiausiai nori sulaukti atitinkamų šalies institucijų patvirtinimo, jog tokios transakcijos būtų laikomos valstybės poreikių tenkinimu. Vis tik tokio institucijų patvirtinimo reikalavimas nėra numatytas įstatymuose, o daugiau susijęs su verslo noru įsitikinti, kad jiems apsisprendus vykdyti itin rizikingus mokėjimus, valstybė prisiimtų dalį atsakomybės, patvirtino Lietuvos bankų asociacija (LBA).
Vis dėlto šalyje veikiantys komerciniai bankai yra priėmę verslo sprendimą apskritai atsisakyti ir riboti atsiskaitymus iš Rusijos ir Baltarusijos, bet kartu yra paliktos galimybės transakcijas leisti humanitarinėms ir valstybės reikmėms. Sprendimą, ar atitinkama finansinė operacija gali būti laikoma tokio pobūdžio reikme, turėtų priimti pati įmonė. Tačiau bankai siekia vengti rizikingų operacijų ir todėl nori institucijų patvirtinimo, kad rusiškų prekių tranzitas per Lietuvą galėtų būti laikomas šalies interesu, siekiant įgyvendinti EK pateiktas gaires.
Tai, kad norint, jog finansų įstaigos galėtų svarstyti išimties, susijusios konkrečiai su valstybės poreikio tenkinimu, taikymo galimybę, būtina, kad šį poreikį raštiškai patvirtintų atsakinga valstybės institucija, akcentavo ir Lietuvos bankų asociacija. Būtent tokio poreikio patvirtinimas, anot asociacijos, leistų prašyti FNTT patvirtinimo kiekvienu konkrečiu atveju.
Nors pagal šių metų gegužę priimtus įstatymų pakeitimus, šalyje suformuotai Tarptautinių sankcijų koordinavimo komisijai vadovauja URM, už sklandų sankcijų įgyvendinimą susisiekimo srityje Lietuvoje atsakinga Susisiekimo ministerija. Tuo metu tarptautinės prekybos priežiūrą vykdo Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o už tinkamą ES sankcijų taikymą tiesiogiai atsako ekonominiai subjektai. Sankcijų įgyvendinimo koordinavimą ir priežiūrą vykdo FNTT, pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.
Būtent dėl to, kad sankcijų įgyvendinimo klausimu nėra aiškios ir vienos komunikacijos linijos bei koordinavimo struktūros, Vyriausybei viešojoje erdvėje teko nemažai kritikos.
