Vėluoja beveik visi skrydžiai

Delfi skaitytojas Marius dalijasi informacija iš Vilniaus oro uosto. Vyras ketvirtadienį 13 val. turėjo išskirsti į Berlyną, tačiau jo skrydis buvo atidėtas du kartus iki 14:30 val. Jo teigimu, tas pats vyksta ir su skrydžiais kitomis kryptimis. Situaciją oro uoste jis apibūdina chaotiška.

„Galima sakyti visi skrydžiai vėluoja. Nuolat pasigirsta pranešimai apie kurio nors skrydžio atidėjimą. Laukimo salėje daug žmonių, visi netelpam, tokio chaoso dar nemačiau. Situacija nelabai kontroliuojama“, – rašo Marius.

Jis pasidalijo nuotrauka, kurioje matyti išvykimo tvarkaraštis: trys skrydžiai atidėti. Be Berlyno krypties, valandai atidėtas ir skrydis į Helsinkį, o į Frankfurtą – 20 min.

Vilniaus oro uosto (VNO) svetainėje galima matyti patikslinimus minėtomis kryptimis. Mariaus lėktuvas išvyko 14:55 val., t. y. beveik 2 val. vėliau, nei planuota, skrydis į Helsinkį nukeltas antrą kartą dar 10 min., o Frankfurto kryptimi – dar 45 min.

Kaip rodo VNO tvarkaraštis, vėluoja beveik visi skrydžiai. Pavyzdžiui, 12:30 val. turėjęs pakilti „Turkish Airlines“ lėktuvas išskrido 12:47 val., o „Wizz air” 13:15 val. skrydis į Eindhoveną atidėtas iki 15:54 val.

Foto: DELFI

LTOU: žmonės pamiršo, kad skrydžiai vėluoja

Lietuvos oro uostų (LTOU) laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas pažymi, kad keleivių srautas trijuose Lietuvos oro uostuose jau beveik sugrįžęs į priešpandeminį lygį. Preliminariais skaičiavimais, birželį bus viršytas 0,5 mln. keleivių skaičius, t. y. 90 proc. priešpandeminio (2019 m.) lygio.

„Natūralu, kad daugėja skrydžių ir jų atšaukimų“, – sako jis ir priduria, kad šiandienos situacija labai panaši į tai, kas vyko 2019 m., ar net šiek tiek geresnė.

„Pažiūrėjus į skrydžių statistiką, birželį atšauktų skrydžių buvo 1 proc., o 2019 m. – 1,3 proc. Tai reiškia, kad atšaukimų skaičius netgi mažesnis nei prieš pandemiją“, – pažymi A. Stikliūnas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį į aplinkybes: „Pernai aviacija buvo gilioje recesijoje, atsistatymo etape, rinkoje buvo labai daug laisvų lėktuvų. Sugedusius orlaivius oro bendrovės turėdavo labai operatyviai pakeisti. Dabar aplinkybės pasikeitusios: kai skrydžių pasiūla artima ikipandeminiam lygiui arba jį viršija, rinkoje egzistuoja orlaivių, jų detalių ir komponentų bei įgulų trūkumas, iš operacijų pusės atsiranda rizikų, su kuriomis oro bendrovės susidurdavo ir prieš pandemiją.“

Aurimas Stikliūnas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Dabartinės aplinkybės ir Europoje streikuojantys oro uostų bei avialinijų darbuotojai, pasak A. Stikliūno, nėra nauji iššūkiai.

„Darbuotojai streikavo ir prieš pandemiją – pilotai ir įgulos, navigacijos darbuotojai. Tada trūko ir įgulų ir orlaivių. Kadangi aviacija jau labai arti atsistatymo, Kauno oro uostas jau viršijo priešpandeminį lygį, natūralu, kad grįžtame į tą situaciją prieš pandemiją, iššūkiai nėra nauji“, – primena jis.

LTOU laikinasis vadovas pripažįsta, kad vėlavimų Lietuvos oro uostuose pasitaiko, bet dažniausiai jie yra trumpi – iki 15 min. arba pusvalandžio. Daugiau nei 2 val. vėluojantys skrydžiai iš visų vėluojančių esą sudaro 2 proc.

„Žmonės pamiršo, kad skrydžiai vėluoja“, – sako A. Stikliūnas.

Europos oro uostuose situacija dramatiškesnė

Aviacijos ekspertas Lietuvos oro uostus palygino su bendra Europos statistika.

„Lietuvos oro uostuose vidutinis vėlavimo laikas nesiekia 10 min., kai Europoje jis viršija 15 min. Europos kontekste nesame išskirtiniai, kurie daugiau vėluoja. Mūsų situacija – geresnė nei kituose oro uostuose. Vėlavimų yra mažiau, eilių aviaciniame saugume taip pat mažiau“, – tikina jis.

Anot jo, piko metu Lietuvos oro uostuose jau toks pats keleivių srautas kaip ir prieš pandemiją ar netgi didesnis.

„Pavyzdžiui, Vilniaus oro uoste piko metu, ryte 4-7 val., per pietus – nuo 12:30 iki 14:30 val., keleivių srautas jau viršija priešpandeminį lygį. Laukimo laikas eilėje dar mažesnis nei 2019 m.”, – pasakoja LTOU atstovas.

Ekspertas tikina, kad Lietuvoje situacija nėra tokia dramatiška kaip kituose Europos miestuose. Jo teigimu, Lietuvos oro uostai susitvarko su išaugusiais keleivių srautais.

„Nesusitvarko tie oro uostai, kurie laiku nepasisamdė darbuotojų. Dabar jie susiduria su iššūkiais. Oro linijos taip pat turi tuos pačius iššūkius.

Žinodami, kad aviacija atsistatys turėjome savo strategiją, stengėmės žiūrėti kelis žingsnius į priekį, kas aptarnaus keleivius ir kas dirbs. Mūsų organizacija atleidimų per pandemiją turėjo labai minimaliai, nes žinojome, kad aviacija atsistatys. O tie oro uostai ir bendrovės, kurie priėmė drastiškesnius sprendimus, atleido daug darbuotojų, susiduria su didele problema – darbuotojų trūkumu. Aviacinė romantika baigėsi, galbūt jie persikvalifikavo, persikėlė į kitas industrijas ir verslus“, – pasakoja jis.

Lietuvoje darbuotojų trūkumo nejaučia

Paklausus, ar ir Lietuvos oro uostuose jaučiamas darbuotojų trūkumas, A. Stikliūnas tikina, kad situacija kontroliuojama: „Darbuotojų skaičius artimas ikipandeminiam lygiui – turime arti 600 darbuotojų. Šiuo metu viskas kontroliuojama, labai didelio darbuotojų trūkumo tikrai nejaučiame.“

Praėjusią savaitę Latvijos oro bendrovė „airBaltic“ paskelbė nuo rugsėjo laikinai iš Vilniaus atšauksianti 4 maršrutus: į Oslą (Norvegija), Gatvicko oro uostą Londone (Jungtinė Karalystė), Dubliną (Airija) ir Hamburgą (Vokietija).

Dar anksčiau Vokietijos oro vežėjas „Lufthansa“ pranešė, kad dėl darbuotojų trūkumo vasarą atšaukia per 3 tūkst. skrydžių.

„Planinių atšaukimų labai nedaug. Oro bendrovės priima sprendimus, nes mato, kad nespės pasisamdyti įgulų arba vėluoja orlaivių pristatymai, trūksta jų dalių. Be „airBaltic“, „Lufthansa“ visoje Europoje paskelbė apie tokius planinius sumažinimus. Daugiau tokios informacijos (apie krypčių uždarymą arba skrydžių retinimą – Delfi) bent jau Lietuvos oro uostuose neturime“, – aiškina A. Stikliūnas.

„Dažniausiai vyksta vėlavimai arba neplaniniai atšaukimai. Kitaip tariant, dramos čia nėra. Situacija ir aplinkybės panašios į tai, ką turėjome prieš pandemiją, dar net geresnės“, – priduria jis.

Patarimai keleiviams

Jis primena, kad kai kuriais atvejais keleiviai gali kreiptis dėl kompensacijų.

„Suprantamas pavienių keleivių nepasitenkinimas. Jei skrydžiai vėluoja daugiau kaip 3 val. arba yra neplaniškai atšaukiami, galioja ES reguliavimas, kuris numato kompensavimą ir kitas naudas. Tuo turi pasirūpinti pačios oro linijos“, – paaiškina pašnekovas.

LTOU laikinasis vadovas pasidalijo rekomendacijomis keleiviams.

„Kelionė prasideda uždarius namų duris, o ne orlaivyje. Reikia įsivertinti kelionės laiką ir iki oro uosto, kokiu laiku keliaujama – bus pikas ar ne. Reikia atvykti bent jau 2 val. iki skrydžio. Reikia įsivertinti, ar skrendama su registruotu bagažu, ar ne. Jei taip – tikrai reikia atvykti bent prieš 2 val.”, – pataria A. Stikliūnas.