„Vyksta diskusijos dėl mokesčio tarifų, apimties, taikymo. Kadangi atnaujintam pasiūlymui reikia daugiau laiko, siūlymų šia tema pavasario sesijoje Vyriausybė neteiks“, – „Delfi“ komentavo premjerės Ingridos Šimonytės atstovė spaudai Rasa Jakilaitienė.

Aplinkos ministro Simono Gentvilo patarėja komunikacijai Aistė Žilinskienė sakė portalui, kad šiuo metu vyksta derybos tarp Susisiekimo, Aplinkos ministerijų ir Vyriausybės, bei premjerės patarėjų.

„Tikrai yra daug pasiūlymų pateikta: galbūt senjorus atleisti nuo to mokesčio, gal taikyti tik juridiniams asmenims. Bet tai – tik pasiūlymai ir nėra nuspręsta, kaip iš tikrųjų bus ar kaip atrodys tas mokestis“, – pabrėžia A. Žilinskienė.

Vienas gerai informuotas šaltinis taip pat užsiminė „Delfi“, kad tarp diskusijoje pateiktų siūlymų yra mokesčio taikymas tik įmonėms.

Įmonių apmokestinimas gali neišspręsti problemos

Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad kalbant apie įmonių apmokestinimą pirmiau reikia atsakyti į kuro normų ir jų reguliavimo klausimą. Nes jeigu darbuotojams kompensuojamas kuras, jie gali nebūti suinteresuoti jo taupyti.

„Kuro normos, kurias įmonės gali nurašyti į sąnaudas, – tos normos yra žymiai didesnės negu reklamuoja kuro sunaudojimą automobiliai (...).

Tai jeigu automobilio gamintojas sako, kad vidutinis suvartojimas yra 5 litrai 100 kilometrų, o kuro norma yra 9 litrai, tai gal pradžioje padaryti kuro normą 5 litrus? Ir tada likučio tu negali įtraukti į sąnaudas“, – svarsto ekonomistas.

Pasak jo, reikėtų kalbėti apie radikalesnius sprendimus, skatinti įmonių perėjimą prie elektromobilių.

Žygimantas Mauricas

Mokesčių konsultantė, auditorė Jurgita Navikienė pritaria, kad kuro normos gali tapti spraga užtikrinant ekologijos tikslus. Ji atkreipia dėmesį, kad kuro normų sureguliavimas būtų sunkus uždavinys, tad bene vienintelė viltis – sąmoningumas.

„Dėl kuro normų reguliavimo, labai senais laikais, dar sovietmečiu jos buvo reguliuojamos, bet dabar ir automobilių gausa yra kitokia. Manau, kad turbūt nelabai įmanoma bus sureguliuoti kuro normų ir vis dėlto labiau sąmoningumas čia padės, o ne ekonominiai veiksniai.

Na, ekonominiai irgi gali turėti įtakos, tarkime, didesni mokesčių tarifai, bet jeigu įmonės bus linkusios ir asmeninį kurą priskirti įmonės reikmėms, tai rezultatas tikrai nebus pasiektas“, – sako apskaitos ir audito įmonės „Solidus Vox“ direktorė J. Navikienė.

Ji mano, kad darbuotojui gali nerūpėti ekologija, o bus svarbu vien nuvykti ar pavykti iš darbo.

„O darbdavys, norėdamas išlaikyti tą darbuotoją, sutiks mokėti tokias išlaidas. Todėl manau, kad čia nebus efekto, kol nebus sąmoningumo“, – pridūrė J. Navikienė.

Automobilių skelbimų portalo „Autoplius.lt“ vadovas Artūras Mizeras sako, kad jeigu mokestis būtų taikomas tik įmonėms, tai galėtų atsiliepti jų paslaugų ar prekių kainoms.

„Jeigu būtų taikoma tik įmonėms – ir jos pačios apie tai daug kalba, – kad tiesiogiai atsilieptų sąnaudoms, tai tikriausiai vėliau atsilieptų ir gyventojams per padidėjusias kainas“, – sako A. Mizeras.

Jis atkreipia dėmesį, kad didesnė dalis automobilių parko vis dėlto priklauso žmonėms. Tad, tikėtina, kad taikant mokestį tik įmonėms efektas nebus toks, kokį norima pasiekti, o juk siekiama, kad neliktų senų, labai taršių automobilių.

Kita vertus, pasak eksperto, įmonės labai racionaliai perka automobilius, įvertina kuro sąnaudas, tuomet priima sprendimą.

„Tuo metu privatūs žmonės gal atsižvelgia į kitus dalykus – norisi daugiau galios, norisi didesnio automobilio. Atitinkamai, galingesnis greičiausiai daugiau terš. Čia tokie subjektyvūs kriterijai. Juos gal per tą mokestį galima suvaldyti“, – argumentavo „Autoplius.lt“ vadovas.

J. Navikienė pažymi, kad visada mokestinės naštos didėjimas yra problema: ar tai būtų fiziniams, ar juridiniams asmenims. Ir nors valstybės biudžetą reikia surinkti, turbūt ekonomistai nesutars, ką geriau apmokestinti – gyventojus ar verslą.

„Aišku, administruoti lengviau juridinius, tai čia faktas, nes jų yra tikrai mažiau negu fizinių asmenų ir dar remiamų, neįgaliųjų. Bet aš mėgstu sakyti, kad tai (mokesčiai – red.) yra susitartas dalykas, kuris niekada nebus tobulas“, – sako J. Navikienė.

Kainų kilimas sumažino aktualumą

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius mano, kad esant dabartinei situacijai vertėtų suspenduoti klausimą dėl naujų mokesčių, nors galbūt ir ne visų.

Kazys Starkevičius

„Esant šitoje situacijoje, pakilus žaliavų, energijos kainoms, tai jeigu dar uždėsime naujus mokesčius, tai produkcija taps nerentabili. (...) Turėtume vis tiek nuspręsti dėl moratoriumo tiems mokesčiams. Nesakau, kad dėl visų.

Bet reikia prieiti kūrybiškai, ir žiūrėti, kurie labiausiai padidintų kaštus ir tokių mokesčių netaikyti, nes jeigu pradėsime taikyti, galime privesti įmones prie bankrotų“, – sako parlamentaras.

„Luminor“ vyriausias ekonomistas Ž. Mauricas teigia, kad dviženklė infliacija ir pabrangę degalai kol kas mažina mokesčio aktualumą.

„Rinka padarė savo darbą, pakėlė kuro kainas ir ypač dyzelino kainas. Todėl tai jau savaime yra nemažas postūmis gyventojams keisti savo įpročius ir pagalvoti apie mažiau taršesnės transporto priemonės įsigijimą, arba apie alternatyvius transporto būdus: viešasis transportas, paspirtukai, dviračiai, ėjimas pėstute ir pan.“, – kalba ekonomistas.

Jis priduria, kad tuo metu, kai daugelis Europos Sąjungos šalių subsidijuoja degalus, Lietuva to daryti nežada, o tai jau irgi yra „tarsi mokestis“. Kita vertus, pasak jo, niekas netrukdo diskutuoti apie mokesčio struktūrą, nes „matyt, tas mokestis bus reikalingas“.

„Autoplius.lt“ vadovas A. Mizeras teigia, kad dabar yra ne pats palankiausias laikas mokesčiui. Jis atkreipia dėmesį į kuro kainas ir sako, kad visiems elektromobilių ar hibridinių automobilių neužteks.

„Atsinaujinti automobilius yra brangiau ir jų trūksta, ir bendrai tas kainų lygis kyla, tai gal momentas įvedimui to standartinio mokesčio nėra pats geriausias. Kad norime teršti mažiau, tai kažką daryti tikrai reikia ir nieko nedarant turbūt ir liksime su tuo vienu seniausių parkų“, – sako ekspertas.

Anot jo, mokesčio struktūra nebūtinai turi būti orientuota į fizinius arba juridinius asmenis. Galima būtų taikyti mokestį pirmiausia taršiausiems automobiliams.

„Vienas iš galimų kelių jo „grindis“ numatyti pradžioje aukščiau, kad paliestume 20-30 proc. taršiausių automobilių, bet jie būtų žymiai stipriau apmokestinami. Tai būtų ganėtinai tikslinga, paliestų mažiau žmonių, turėtų didesnį efektą.

Vėliau, ateityje „jaunėjant“ atvežamiems automobiliams, atsirandant didesnei mažiau taršių pasiūlai, tos „grindys“ galėtų leistis žemyn“, – kalbėjo ekspertas.

Galimas išimtis mokesčiui ekspertai įvertino skirtingai. J. Navikienė teigia, kad socialinio teisingumo užtikrinimas svarbus ir išimtys turi būti.

„Jeigu vienas žmogus turi pinigų laisvai susimokėti mokesčiams pinigų, tai nebūtinai kitas sugebės tai daryti“, – sakė ji.

Ž. Mauricas mano, jog geriau išimčių vengti.

„Automobilį gali vairuoti bet kas. Ar kas nors tikrins, kas tą automobilį vairuoja? (…) Bet koks mokestis, kai prasideda išimtys, gali apskritai prarasti prasmę ir netgi pasiekti atvirkščią rezultatą“, – teigė „Luminor“ ekonomistas.

Ekspertai: dabartinę tvarką reikia gerinti

Seimas sausį nepriėmė svarstyti įstatymų projektų, kuriais siūlyta atsisakyti galiojančio automobilių registracijos mokesčio ir taikyti naują kasmetinį mokestį už transporto priemonės naudojimą.

A. Mizeras sako, kad dabartinis mokesčio modelis nepateisina savo tikslų.

Foto: Shutterstock

„Matome, kad kaip tik tie taršesni automobiliai užsibūna ilgiau (...). Kažkoks pakeitimas yra reikalingas: ar tai būtų panaikinimas dabartinio ir metinio įvedimas, arba kitokių priemonių paieška, miesto centrų ribojimas ir panašiai“, – sako jis.

„Dabartinis tas mokestis turėtų keistis į tai, kad nebūtų taikomas vietoje perregistruojamiems savininkų keitimams. Truputį apribotų taršesnių automobilių atvežimą“, – pridūrė A. Mizeras.

Ž. Mauricas mano, kad taršos mokestis vienokia ar kitokia forma ilgainiui turėtų atsirasti – kaip alternatyva kitiems mokesčiams.

„Nes Lietuvai reikės mažinti darbo jėgos apmokestinimą dėl didėjančios konkurencijos, dėl darbuotojų. Ir kitas dalykas – stengtis netapti Europos Sąjungos senų dyzelinių automobilių kapinynu“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, auga konkurencija dėl darbuotojų, šalys vilioja juos ir taiko įvairias mokesčių lengvatas.

„Šito dalyko daugelis šalių, ypač Lietuva, vis dar neįvertina pakankamai. Nes pietų Europos šalys jau dabar nesnaudžia ir Ispanija, Graikija siūlo tam tikras mokesčių lengvatas, siekdamos pritraukti tuos vadinamus skaitmeninius klajoklius, kur gali dirbti iš bet kurios pasaulio vietos“, – sako jis.

Pasak Ž. Maurico, aptariami mokesčiai yra patrauklesni ir patiems jų mokėtojams.

„Žmonės žymiai mieliau moka tuos mokesčius, nes jie jaučia kontrolę. „Aš nenaudosiu automobilio – nemokėsiu, naudosiu – mokėsiu“, tada atsiranda toks to mokesčio mokėjimo savanoriškumas“, – argumentuoja Ž. Mauricas.

Dabar registracijos mokestis mokamas pirmą kartą registruojant transporto priemonę ir keičiantis jos valdytojui. Mokestį moka tų transporto priemonių valdytojai, kurių CO2 išmetimai viršija 130 gramų per kilometrą. Šiuo metu minimalus registracijos mokestis siekia 13,5 euro, o maksimalus – 540 eurų. Per metus į valstybės biudžetą surenkama apie 30 mln. eurų.

Valstybės įmonė „Regitra“ komentuoja, kad registracijos mokesčio surinkimo tendencijos ir automobilių pirkėjų įpročiai išlieka stabilūs.

Foto: Shutterstock

„Pavyzdžiui, kaip ir 2020 metais, kuomet buvo įvestas registracijos mokestis, taip ir dabar dažniausiai registruojami automobiliai, kurie išmeta nuo 151 iki 160,99 g/km CO2. Jiems mokestis priklausomai nuo kuro rūšies siekia nuo 44,87 iki 99,72 euro“, – komentare teigia „Regitros“ atstovė Emilija Bardauskienė.

Pasak jos, kalbant apie automobilius, neviršijančius 130 g/km ribos, jų procentinė dalis taip pat išlieka panaši: 2021 metais ji sudarė apie 25,8 proc., o šiemet (sausio-balandžio mėn.) – 25,6 proc.

Įmonės duomenys rodo, kad šiemet iš registracijos mokesčio valstybės biudžetas gavo apie 12,6 mln. eurų pajamų (gegužės duomenys preliminarūs). Pernai iš mokesčio surinkta 31,76 mln. eurų.

Aplinkos ministerija 2021 metų lapkritį pasiūlė atsisakyti registracijos mokesčio. Skelbta, kad naujasis metinis naudojimo mokestis galėtų įsigalioti 2023 metais ir siektų nuo 29,3 iki 470,63 euro per metus. Skaičiuota, kad iki 2025 metų gyventojai vidutiniškai mokėtų po 138 eurus, o tada mokesčiai padvigubėtų. 2025 metais mokestis būtų įsigaliojęs visa apimtimi.

Ministerija skelbė, kad kas antras šalies vairuotojas (54 proc. savininkų) metinio taršos mokesčio mokėtų ne daugiau 100 eurų. Visi apmokestintų automobilių savininkai iki 2024 metų pabaigos būtų mokėję lengvatinį 50 proc. tarifą. Planuota, kad priėmus projektą papildomos pajamos į valstybės biudžetą siektų apie 170 mln. eurų per metus.

Po Seimo sprendimo nesvarstyti siūlymo aplinkos ministras Simonas Gentvilas vėliau komentavo „Delfi“, kad principinė poziciją pirmą kartą teikiant projektą buvo ta, jog darnų judumą turi papildomai padėti vystyti teršėjai, o surinkti pinigai galėtų būti naudojami elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai ir kitkam.

„Teršėjas moka yra visuotinis principas aplinkosaugoje: kas teršia, turi kompensuoti savo taršą“, – sakė ministras.