„Vadovaujantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, prašymus valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti gali teikti savivaldybių institucijos.
Ministerija viešina visus gautus prašymus, kuriuose prašoma skirti finansavimą infrastruktūros projektams“, – „Delfi“ paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovai.
Šiuo metu specialiame tinklalapyje galima rasti lentelę su 31 pateiktu prašymu. Tiesa, kai kurie iš jų yra dėl tų pačių objektų.
Vyriausybė gegužės 18 dienos posėdyje 16,133 mln. eurų finansavimą paskirstė septyniems (šešiuose prašymuose pateiktiems) atrinktiems kelių objektams.
Atrinkti objektai
Patenkintas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Neniškio prašymas Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinei sankryžai. Tam skirta 8,752 mln. eurų, nors prašyta 14,208 mln. eurų.
Finansavimą gavo ir Alytaus Ulonų, Pulko, Santaikos gatvių remontas. Meras Nerijus Cesiulis iš pradžių prašė 11,432 mln. eurų, po to 3,399 mln. eurų, o galiausiai gavo 1,917 mln. eurų.
Kaune pinigų skirta Ateities plento tęsiniui nuo Palemono g. iki T. Masiulio g. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko prašyme įvardintas 5,6 mln. eurų poreikis, bet skirta 2,573 mln. eurų.
Šiauliuose iš valstybės biudžeto bus tvarkoma žiedinė sankryža Aukštabalio g. ir Baltų g. sankirtoje, Aukštabalio g. nuo Baltų g. iki Serbentų g. ir Serbentų g. nuo Aukštabalio g. iki esamos Serbentų g. Tam skirta 613,3 tūkst. eurų, kai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis prašė 1,445 mln. eurų.
Darbai nusimato Panevėžio Smėlynės g. ir Senamiesčio g. – S. Kerbedžio g. sankryžoje. Kapitaliniam remontui Vyriausybė skyrė netgi daugiau nei buvo nurodyta Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Tomo Juknos prašyme – 1,373 mln. eurų (prašyta 0,51 mln. eurų).
Panevėžyje dar pinigų skirta Elektronikos, Senamiesčio, S. Kerbedžio, Tinklų, Venslaviškio ir J. Biliūno gatvių rekonstravimui – 356,8 tūkst. eurų.
Galiausiai, Lietavos gatvės ir lietaus nuotekų tinklų rekonstravimui Jonavos mieste skirta 547,8 tūkst. eurų. Meras Mindaugas Sinkevičius iš pradžių tam prašė 2,56 mln. eurų, o jo administracijos direktoriaus Valdo Majausko prašyme suma sumažinta iki 1,232 mln. eurų.
Teks kreiptis iš naujo
Tuo metu kiti prašymai liko nepatenkinti. Dėl jų savivaldybių atstovai turėtų kreiptis iš naujo.
„Savivaldybių institucijos, siekiančios, kad vietinės reikšmės kelių objektas būtų atrinktas finansuoti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų, skiriamų valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti, iki kiekvienų metų rugsėjo 30 dienos Susisiekimo ministerijai turi pateikti nutarime Nr. 477 nurodytą prašymą ir nurodytus dokumentus.
2023 metams tokius prašymus reikės teikti iš naujo. Pateikimo data neturi įtakos vertinimui, jeigu prašymas pateiktas ne vėliau, nei nustatyta. Jau dabar galima teikti tokius prašymus“, – sakė Susisiekimo ministerijos atstovai.
Alytuje norima tvarkyti kelią Butrimiškiai–Miklusėnai, Joniškyje – privažiuojamąjį kelią Nr. JN 1417 nuo kelio Nr. 153 Joniškis–Žagarė–Naujoji Akmenė ir Plento g.
Kaune darbų laukiama Marių g. ir ant Kėdainių tilto per Nemuno upę su prietilčiais.
Kauno rajone norima sutvarkyti Ringaudų seniūnijos Gaižėnėlių kaimo Nemuno gatvę ir Parko gatvę Ramučių kaime Karmėlavos seniūnijoje.
Toliau sąraše – Tiekėjų g. Kretingoje ir Telšių g. Plungėje. Beje, dėl pastarosios buvo gautas prašymas ne tik iš savivaldybės, bet ir iš Seimo nario Jono Varkalio. Ministerija nurodė, kad jo prašymas net nebuvo svarstytas, juolab, kad pateiktas balandžio 28 dieną.
„Buvo vertinti tik iki 2022 metų kovo 15 dienos pateikti prašymai dėl 2022 metų Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų valstybei svarbiems vietinės reikšmės kelių objektams finansuoti paskirstymo“, – sakė ministerija.
Telšių gatvę taip pat norima sujungti su su krašto keliais ir magistraliniu keliu A11.
Mažeikiuose lėšų prašyta pėsčiųjų, dviračių takų įrengimui miesto viaduko per geležinkelį prieigose, senamiesčio gatvėse (M. Valančiaus g.), Molėtuose norima tvarkyti Moletūnų g.
Neringoje savo eilės laukia Taikos g., Prienuose – vientisas dviračių takas, vedantis per Prienų, Birštono, Alytaus m. ir Alytaus r. savivaldybių teritorijas.
Rietave norima sutvarkyti Alyvų g. ir kelią Nr. RT0223, Šilalėje – Laukuvos seniūnijos Vabalų kelią (Paršežerio g.), Kvėdarna–Grimzdai (K. Jauniaus g.), Laukuvos sen. Girvainių bendro naudojimo kelią ir Traksėdžio sen. kelią Šilalė–Bokštai–Leviškiai.
Šilutėje pinigų prašyta Žalgirių kaimo Šilinės ir Oto Bismarko gatvėms, Širvintose – Vilniaus ir I. Šeiniaus gatvėms bei Paširvinčio g. Kabaldos kaime.
Telšiuose ketinama remontuoti Respublikos g. ir jos prieigas, Trakuose – kelio Nr. STSV30 privažiuojamąjį kelią prie Pilialaukio nuo kelio A16 Vilnius–Prienai–Marijampolė.
Ukmergėje darbų laukiama Linų ir Žiedo gatvėse, Vilniuje - Nemenčinės pl. nuo Kairėnų g. iki Vilniaus m. ribos, o Vilniaus rajone – J. Montvilo g. Šatrininkų sen., Avižienių sen., Galinės kaimo, Aukštųjų Rusokų vs., Mažosios Riešės vs., Galinės ir Kalno g.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos – valstybės biudžeto lėšos, fizinių, juridinių asmenų, kitų organizacijų, jų padalinių ir užsienio valstybių tikslinės lėšos, skirtos jai finansuoti.
STT pasiūlymas
Savo ruožtu Specialiųjų tyrimų tarnyba šiemet tęsdama sisteminį vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūros, taisymo, tiesimo ir saugaus eismo organizavimo nagrinėjimą, antikorupciniu požiūriu įvertino penkių Lietuvos savivaldybių teisės aktus, reglamentuojančius Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų paskirstymą konkretiems vietinės reikšmės keliams.
Nustatyta, kad kelių vertinimo tvarkos nėra pakankamai išsamiai reglamentuotos, todėl priimant sprendimus yra per daug galimybių subjektyvioms interpretacijoms.
„STT korupcijos prevencijos specialistai, apibendrinę tris atliktus antikorupcinius vertinimus dėl Kauno, Klaipėdos miestų ir Kauno, Klaipėdos bei Šakių rajonų savivaldybių, bendras tendencijas, dėl kurių mažėja sprendimų priėmimo atsparumas korupcijai, ir pasiūlymus pateikė Lietuvos savivaldybių asociacijai, Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai.
Ne visada savivaldybių teisės aktuose įvardinti tikslai, kuriems gali būti naudojamos Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos visa apimtimi sutampa su Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatyme nustatytais programos finansavimo lėšų naudojamo tikslais. STT manymu, toks programos finansavimo lėšų panaudojimo galimybių neatitikimas yra nepagrįstas ir gali būti sudaromos prielaidos dirbtinai siaurinti ar išplėsti šios programos finansavimo lėšų panaudojimo galimybes.
Savivaldybės, skirstydamos lėšas Kelių priežiūros ir plėtros programai, sudaro finansuojamų objektų sąrašus, tačiau jų sudarymo tvarkos atskirose savivaldybėse yra skirtingos ir ne visada pakankamai atsparios korupcijai. Aiškumo pasigendama ir tokių sąrašų kasmetinių tikslinimų ir papildymų procedūrose. Nėra aišku, ar kiekvienais metais atliekamas sąraše esančių ir naujų objektų vertinimas, ar vertinami tik nauji objektai.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšos objektams turi būti skiriamos prioriteto tvarka. Paprastai objektų prioritetai nustatomi pagal tokius kriterijus, kaip: kelio (gatvės) eismo intensyvumas, naudingumas visuomenei, fizinė būklė ir pan. Tačiau neretai suteikiamos galimybės vertinimą atlikti subjektyviai. Pavyzdžiui, Kauno rajono savivaldybės teisės aktuose nustatyta, kad pagal beveik visus atrankos kriterijus kelias ar gatvė gali būti įvertinami balais nuo 0 iki 10, 20 ar 40. Tačiau nei vienu atveju nenurodoma, kaip šie balai turėtų būti parenkami“, – rašoma pranešime.
Dėl to STT pasiūlė Susisiekimo ministerijai ir Lietuvos automobilių kelių direkcijai inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kurie padidintų šių institucijų įtaką dėl lėšų paskirstymo konkretiems savivaldybės valdomiems keliams.
„Pavyzdžiui, nacionaliniu lygmeniu galėtų būti patvirtinta metodika, kuri nustatytų pagrindines nuostatas, kaip turėtų būti atrenkami objektai finansavimui, kaip nustatomi objektų prioritetai, kiti procedūriniai klausimai, galėtų būti numatoma galimybė Lietuvos automobilių kelių direkcijai koreguoti finansuotinų objektų sąrašus“, – nurodė tarnyba.
Ragina bendradarbiauti
Savo ruožtu susisiekimo ministras Marius Skuodis ragino savivaldybes bendradarbiauti su STT.
„Svarbiausias naujos tvarkos reikalavimas savivaldybėms – turėti aiškią ir skaidrią keliams skiriamų lėšų panaudojimo tvarką bei viešai skelbiamą bent trejų metų projektų eilę. Toks reikalavimas sudarys sąlygas visuomenei žinoti, kaip ir kodėl savivaldybių institucijos priima sprendimus dėl vieno ar kito kelio tvarkymo. Gal keistai skamba, bet iki šių metų nebuvo įstatymo lygmeniu nustatyto tokio skaidrumo reikalavimo, o aiškius tvarkos aprašus ir projektų eiles turėjo tik dalis savivaldybių“, – sakė jis.
Sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija dėl programos lėšų skyrimo iki šiol pasirašė 54 savivaldybės iš 60. Likusios savivaldybės turi patikslinti programos lėšų paskirstymo tvarkos aprašus, juos pasivirtinti ir parengti prioritetinių objektų sąrašą. Tiek patvirtinti tvarkos aprašai, tiek prioriteto tvarka išdėstyti kelių objektų sąrašai turi būti paskelbti viešai savivaldybių interneto svetainėse ir visiems prieinami.
