Skaitytojas Domas (vardas pakeistas, redakcijai žinomas) negali atsistebėti, kodėl jau trečią kartą gauna baudą už automobilio stovėjimą ne vietoje, nors ši transporto priemonė jam nebepriklauso. Kaip rodo situacijos aplinkybės: pirkėjas niekaip neįregistruoja automobilio, o policija rėmėsi ne tuo registru.

„Beveik prieš metus pardaviau automobilį išvežimui į Kazachstaną, „Regitroje“ patvirtinau pirkimo sandorį ir ramiai gyvenau, kol sausio mėnesį negavau baudos už šio automobilio stovėjimą ne vietoje.

Kreipiausi į policiją, pridėjau „Regitros“ patvirtinimą apie sandorį ir paprašiau panaikinti baudą. Policija pareikalavo dar pateikti pirkimo-pardavimo sutartį („Regitros“ patvirtinimas jiems netiko), ir po mėnesio bauda buvo panaikinta“, – pirmąjį baudos atvejį komentavo skaitytojas.

Tačiau šis nesusipratimas tuo nesibaigė.

„Tada po mėnesio vėl gavau baudą, vėl tas pats automobilis toje pačioje vietoje stovi, bauda tiek pat – 15 eurų, nusiunčiau copy paste tuos pačius laiškus ir vėl: pageidauju, kad būčiau informuotas.

Atsakymo absoliučiai jokio negavau, bet kai į pabaigą ėjo bylos svarstymo laikas, pasižiūrėjau Mano VMI, kad ten panaikinta bauda“, – toliau dėstė vyras.

Jis pasiteiravo „Regitros“, kur slypi problema. Valstybės įmonė jam paaiškinusi, kad nuo pernai gegužės pasikeitė tvarka ir skirdama baudą policija turi vadovautis kita sistema. Tad, jeigu naujasis savininkas neįregistravo transporto priemonės savo vardu, tuomet baudas pagal seną tvarką gauna Domas, o jeigu policija vadovautųsi naująja – gautų pirkėjas.

„Transporto priemonių savininkų registre man šitas automobilis nepriklauso ir pagal šitą tvarką policija, anot „Regitros“, turėtų skirti baudas“, – sakė Domas.

„Regitra“ komentavo „Delfi“, kad jeigu pirkėjas ir pardavėjas atliko savo pareigą, tai yra, sudarė pirkimo–pardavimo sutartį ir kreipėsi į „Regitrą“ bei pranešė apie pasikeitusią transporto priemonės nuosavybę, šiuos duomenis fiksuoja Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinė sistema ir jie perduodami kontroliuojančioms institucijoms.

„Nepaisant to, pastebime, kad praktikoje pasitaiko tokių situacijų, kai baudos yra siunčiamos buvusiam savininkui, nors mūsų sistemoje jau yra užfiksuotas naujasis savininkas. Apie šią situaciją esame informavę tiek policiją, tiek Informatikos ir ryšių departamentą (IRD)“, – paaiškino „Regitra“, išsamesnio komentaro pasiūliusi kreiptis į policiją.

Prieš mėnesį vyras gavo trečią baudą.

„Galbūt norėdamas atkreipti pareigūnų dėmesį į šią absurdišką situaciją pranešiau, kad noriu dalyvauti bylos svarstyme žodine tvarka, ir vėl paaiškinau, kad šis auto man nepriklauso, kad skirdami baudą jie vadovaujasi neteisinga tvarka...

Į tai pareigūnai atsakė, kad naujas savininkas neįregistravo automobilio savo vardu, ir vietoj to, kad panaikintų baudą, pakvietė mane į bylos nagrinėjimą“, – dabartinę situaciją nusakė Domas.

Vyras kartu atkreipia dėmesį, kad visos trys baudos jam buvo skirtos ypač operatyviai.

„Vienas dalykas, kas mane labai nustebino, tai baudos paskyrimo operatyvumas. Vieną dieną pažeidimas užfiksuotas po pietų – kitą dieną iš ryto pas mane jau laiškas. Antrą sykį, viskas turbūt pusės valandų intervale nuo užfiksavimo iki laiško pas mane. Trečią kartą užtruko pusdienį nuo užfiksavimo iki baudos paskyrimo“, – teigė skaitytojas.

Policijos atstovai „Delfi“ pažymėjo, kad nuo šio mėnesio Administracinių nusižengimų registre gaunami duomenys ir iš Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos.

„Dėl to ateityje tokių atvejų nepasikartos, jeigu pirkėjas ir pardavėjas, sudarę pirkimo ir pardavimo sutartį, ją deklaruos šioje sistemoje. Tais atvejais, kai pirkimo ir pardavimo sandoris nebus deklaruotas, pranešimas apie užfiksuotą Kelių eismo taisyklių pažeidimą bus siunčiamas paskutiniam žinomam transporto priemonės savininkui“, – rašoma komentare.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Keli patarimai, kurie galbūt padės išvengti nesusipratimų

„Regitra“ aiškina, kad visais atvejais sudarius sandorį, tiek automobilio pirkėjas, tiek jo pardavėjas pirmiausia turi deklaruoti nuosavybės pasikeitimą „Regitroje“. Tai padarius, Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinėje sistemoje užfiksuojamas naujasis automobilio savininkas ir jam suteikiamas unikalus savininko deklaravimo kodas (SDK).

„Primename, kad pirmasis į „Regitrą“ turi kreiptis pirkėjas ir pateikti įgijimo deklaraciją, o tuomet pardavėjas turi patvirtinti pirkėjo pateiktus duomenis. Abi pusės šiems veiksmams atlikti turi bendrai 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo.

Tik atlikus nuosavybės deklaravimo procedūras pirkėjas jau gali kreiptis dėl automobilio registracijos Kelių transporto priemonių registre. Tačiau to daryti neprivaloma, jei su transporto priemone neketinama dalyvauti viešajame eisme“, – teigiama komentare.

„Regitra“ pabrėžia, kad jei naujasis savininkas per 10 dienų nuo SDK gavimo nesikreipė į „Regitrą“ ir neįregistravo automobilio savo vardu, jis yra automatiškai išregistruojamas, o tai reiškia, kad su juo dalyvauti viešajame eisme draudžiama.

Visais atvejais nusprendus parduoti ar pirkti automobilį pirmas žingsnis, kurį turi atlikti abi suinteresuotosios pusės, tai teisingai sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, kadangi tai yra pagrindinis teisėtas įrodymas, jog įvyko nuosavybės pasikeitimas.

„Patariama būtinai įsitikinti, ar sutartis pasirašoma su tikruoju asmeniu. Paprasčiau tariant, galima pirkėjo ar pardavėjo paprašyti parodyti savo asmens dokumentą ir sutikrinti dokumente nurodytus duomenis su esančiais sutartyje. Sutartyje svarbu pažymėti ir kitą informaciją: SDK, tikrą automobilio kainą, ridą, defektus bei kt.“, – sako „Regitra“.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) pernai pavasarį paskelbė, kad Vyriausybei siekiant mažinti šešėlį automobilių versle ir apsaugoti automobilių pirkėjų interesus, nuo 2021 metų gegužės pradeda veikti nauja apskaitos sistema.

Pagal ją fiksuojami visų transporto priemonių savininkai, tai yra, kiekviena Lietuvoje esanti transporto priemonė turės turėti unikalų savininko deklaravimo kodą (SDK). Automobilį parduoti ar registruoti galima tik turint šį kodą.

Iki tol, įvykdžius sandorį, naujasis automobilio savininkas būdavo fiksuojamas tik registracijos metu. Dalis transporto priemonę įsigijusių asmenų nesikreipdavo į „Regitrą“ ir jos neregistruodavo savo vardu, todėl perpardavinėtojai likdavo nežinomi ir taip nesumokėdavo mokesčių. Taigi, nuo 2021 metų gegužės savininkų pasikeitimas ir registracija yra du atskiri procesai.