Klaipėdos Pilies uosto kapitonas Algimantas Stanislauskas sako, kad prieš kelerius metus laisvų vietų buvo daug, o dabar norintieji čia laikyti laivus nesutelpa ir priversti laukti.

„Taip, šiuo metu vietų nėra. Iš pertekliaus staiga virto trūkumas, per paskutiniuosius dvejus-trejus metus jų neliko. Sunku pasakyti, kiek norinčiųjų laukia eilėje, vieni yra išreiškę norą, kiti – ne, o kiek kartų per dieną besidominčiųjų, kuriems tenka atsakyti, kad vietų nėra, neįmanoma suskaičiuoti. Smiltynės jachtų uostas taip pat pilnas“, – BNS sakė A. Stanislauskas.

Pasak jo, Pilies uoste yra apie 300 nuolatinių vietų. Smiltynėje 65 vietos taip pat užimtos, tad tartis dėl laivo laikymo nėra galimybių, teigė jachtklubo atstovas Paulius Šiauka.

„Vietų nėra, viskas išnuomota, laikinų atsiranda tuo atveju, jeigu kas nors kelioms savaitėms išplaukia, tačiau ilgalaikės sutarties pasirašyti šiandien neįmanoma“, – BNS sakė jis.

Trakuose, Galvės ežere esančiame „Žalgirio“ uoste telpa apie 60 jachtų. Uosto kapitonas ir Vilniaus jachtklubo narys Kęstutis Jurevičius sako, kad vietos seniai užimtos, o naujų laivų savininkai ieško galimybių juos laikyti kitur.

„Vietų jau seniai nėra, gal kokie aštuoneri metai, nes čia yra nacionalinio parko teritorija, todėl plėstis yra ribotos galimybės, o laivų tai daugėja. Savininkai bando ieškoti vietos kitur, pavyzdžiui, „Slėnio“ kempinge arba Skaisčio ežere. Galimybių ieškoma visuose pakampiuose“, – BNS sakė K. Jurevičius.

Kauno „Žalgirio“ jachtklubo vadovė Stasė Rokužienė BNS nesutiko pakomentuoti, ar uoste yra lasivų vietų.

Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) duomenimis, šiuo metu šalyje yra 1137 jachtos, metų pradžioje jų buvo 1121, pernai – 1096, o užpernai – 1068.

Anot „Žalgirio“ uosto kapitono K. Jurevičiaus, šie skaičiai gali būti didesni, nes ne visus laivus reikia registruoti, o jeigu netrūktų vietos, jachtų Galvės ežere būtų dar daugiau, nors jame ir taip ankšta – eismas savaitgaliais ir geru oru yra itin intensyvus.

„Jeigu vietų būtų daugiau, vilniečiai čia dar daugiau laivų atvilktų, nors ir taip, kai geras oras, savaitgaliais ežere jau darosi nepatogu: valtys, vandens dviračiai, burlaiviai, irklentės – eismas kaip judrioje miesto gatvėje. Laivų labai padaugėjo, registras rodo ne viską, nes iki 6 metrų ilgio laivų registruoti nereikia“, – kalbėjo K. Jurevičius.

LTSA pramoginių ir asmeninių laivų registracijos taisyklėse nurodoma, jog burinės jachtos, kurių ilgis yra iki 6 metrų, neregistruojamos.

Į jachtas investavo per pandemiją

Buriuotojų bendruomenės nariai pasakoja, kad jachtų pastebimai padaugėjo per pandemiją.

„Manau, kad prie to prisidėjo pandemija, nes žmonės išvažiuoti iš šalies niekur negalėjo, o plaukioti kateriais ir buriuoti buvo galima, tai ir paskatino pirkti jachtas. Matyt, ir daugiau pajamų žmonės turi“, – kalbėjo Klaipėdos Pilies uosto kapitonas A. Stanislauskas.

Buriavimo treneris, naudotų jachtų prekybos patirties turintis Rokas Arbušis BNS teigė, kad dauguma Lietuvoje registruotų jachtų yra naudotos, tačiau dėl staigaus susidomėjimo smarkiai išaugo jų kainos.

„Praėjusią vasarą jachtą spėjau nupirkti tik todėl, kad kainą suderėjau ir sutartį pasirašiau ankstyvą pavasarį. Per tą laiką naudotų jachtų kainos sukilo nuo 15 iki 50 procentų“, – sakė R. Arbušis.

Klaipėdietis Gediminas Petrauskas sako, kad naudotą jachtą Švedijoje galima įsigyti už kelis tūkstančius eurų, o išlaidas dalintis su bendraminčiais.

„Pradžiai galima pirkti laivelį Švedijoje už kokius 5 tūkst. eurų, išlaikymas per sezoną kainuos iki tūkstančio. Siūlyčiau netgi kooperuotis keliems žmonėms ir tas išlaidas dalintis, vis tiek buriavimui reikia bent 2-3 žmonių, taip yra įdomiau“, – teigė buriuotojas.

Vis dėlto, G. Petrausko teigimu, vietų jachtoms laikyti trūkumas gali atbaidyti norinčius buriuoti.

„Vietų, kur laikyti laivą, jau nėra tiek daug – Pilies uostas, Kruizinių laivų terminalas, Smiltynės uostas jau yra perpildyti ir net Nidoje jų trūksta. Drevernos uostas įrengė puikią infrastruktūrą, jis tinkamas mažesnės grimzlės laivams, Mingė – uždaresnė bendruomenė, orientuota į klubinę veiklą, yra Šilutėje, bet jie toliau“, – teigė klaipėdietis.

Teisę valdyti burinę jachtą suteikiančius laivavedžio diplomus išduodanti Lietuvos buriuotojų sąjunga BNS teigė, kad per metus šalyje tokią kvalifikaciją įgyja apie 100 žmonių ir ši tendencija pernelyg nekinta.