Kelionės traukiniais jau brangsta nuo trečiadienio. Nuo birželio 1 d. keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ atnaujina tarpmiestinio viešojo susisiekimo geležinkeliu bilietų kainas – vidutiniškai jos keisis 11 proc. Šie pokyčiai kiekvienoje maršruto atkarpoje pasireikš skirtingai.
Labiausiai pabrangs kelionė iš sostinės į pajūrį
Kaip nurodo „Lietuvos geležinkelių“ ryšių su visuomene vadovė Laura Gabrilavičiūtė, standartinio bilieto kaina daugiausia gali padidėti 2,50 Eur – tiek pasikeis maršruto Vilnius-Klaipėda antros klasės bilieto kaina.
„Vykstant šiuo maršrutu antros klasės bilieto kaina gali pakilti nuo 0,10 Eur iki 2,50 Eur, o pirmos klasės – iki 3,40 Eur. Tiesa, įvedus naują kainodarą dalies maršrutų kainos sumažės iki 1,40 Eur – tiek atpigs pirmos klasės bilietai maršrutu Šiauliai-Klaipėda ir Radviliškis-Kretinga“, – atkreipia dėmesį ji.
Anot LTG atstovės, pastaraisiais metais pasikeitė bendrovės patiriamos sąnaudos: augo darbo užmokestis, traukinio priežiūros ir parangos kaštai, atsirado kitos veiklai vykdyti būtinos išlaidos, susijusios su COVID-19 prevencija, nuo metų pradžios reikšmingai išaugo elektros energijos ir dyzelinio kuro kainos, taip pat pakito makroekonominė aplinka. Visa tai sąlygojo sprendimą nuo vasaros pakelti bilietų kainas.
Bilietai gali brangti jau vasaros viduryje
Šią vasarą gali brangti ir tarpmiestinis susisiekimas. Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas Gintaras Nakutis pasakoja, kad visuose transporto segmentuose jaučiamas energetinių kaštų didėjimas.
Pavyzdžiui, šių metų sausį-vasarį, palyginus su laikotarpiu prieš metus, degalų kainos dalis savikainoje buvo 30 proc. didesnė. Jei anksčiau degalų kaina, tarkime, pervežimo savikainoje buvo 1 Eur, tai dabar – 1,3 Eur, o vežėjų pajamos išliko daugmaž tokios pačios.
„Tokių minčių (kelti kainas – Delfi) yra, ir jos labai realios, nes degalų kainos kyla drastiškai, bet dar ir kitos išlaidos auga: elektra ir gamtinės dujos, kurios pabrangusios beveik 5 kartus. Mūsų keleivių vežėjai turi nemažai autobusų, varomų gamtinėmis dujomis, yra ir elektrinių autobusų. Taigi vežėjai gali imtis tokių žingsnių. Kiekvienas priima savo sprendimą, atsižvelgdami į savo finansines galimybes“, – komentuoja jis.
„Tarpmiestinio ir tolimojo susisiekimo vežėjai skaičiuoja ir vertina, kaip optimizuotis. Dalis dengia kitos veiklos pajamomis ir pelnu, kai kuriuose maršrutuose dirba nuostolingai. Bendrai dirba daugmaž ant nulinės ribos“, – vertina G. Nakutis.
Anot pašnekovo, kai kurie tarpmiestinio susisiekimo keleivių vežėjai jau didina bilietų kainas, kiti didieji dar laukia vasaros sezono pradžios, mat paprastai tokiu metu autobusuose pagausėja keleivių.
„Visi laukia vasaros sezono – jei geri orai, atsiranda daug keleivių, jie važiuoja į sodus, prie jūros, dar moksleivių atostogos prasidės. Paprastai prieš Jonines didžiausias srautas atsiranda, tai vežėjai tokiu atveju atsigriebs. Galvojome, kad šis klausimas išsispręs gegužę, bet ji buvo šalta, keleivių nepadaugėjo.
Jei jų neatsiras ir toliau, jau nebėra tokių vežėjų, kurie negalvotų apie kainų kėlimą. Gali būti, kad dar birželį keleiviai to nepajus, bet vėliau vežėjai gali pakelti bilietų kainas“, – pasakoja keleivių vežėjų atstovas.
Keleivių – perpus mažiau
Vis dėlto, jis ramina, kad drastiško brangimo tikėtis neverta, nes tokiu atveju keleiviai persės į savo automobilius. Todėl kelionės galėtų brangti ne kartais, o keliomis dešimtimis procentų.
„Sukandę dantis vežėjai vis dar laukia – jei pabrangins dabar bilietus, gali nebelikti keleivių. Tradiciškai bent kurį laiką būdavo, kai pabrangdavo kuras, atsirasdavo daugiau keleivių viešajame transporte. Dabar šis kuro pabrangimas keleivių nepridėjo. Vadinasi, žmonės dar turi galimybių važinėtis su savo nuosavu transportu“, – vertina G. Nakutis.
Anot pašnekovo, šiuo metu keleivių srautas miestuose ir priemiesčiuose apie 44 proc. mažesnis nei prieš pandemiją, o tolimojo susisiekimo keleivių srautas sumažėjęs 58 proc. Geležinkelių transportas keleivių prasme esą nukentėjęs 25 proc. Optimistiniu scenarijumi, pasiekti 2019 m. lygį gali užtrukti 2–3 metus.
Kalbėdamas apie viešąjį transportą miestuose G. Nakutis pažymi, kad kiekviena savivaldybė, kuriai priklauso susisiekimo paslaugas teikianti įmonė, atskirai priima sprendimą dėl bilietų kainų.
„Kainos seniai kainos buvo didintos, tai visko gali būti. Didžiųjų miestų savivaldybės pajėgesnės atlaikyti spaudimą, kai kurie turi sudarę sutartis, pagal kurias kompensuoja susidariusius nuostolius. Čia jau kiekvienos savivaldybės atskiri klausimai. Kai kurios savivaldybės kalba apie kainų didinimą, kai kurios jau šiek tiek pakėlė nuo naujų metų“, – pastebi Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas.
Viešasis transportas didmiesčiuose kainų nekels
Didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje ir Kaune – dirbantys vežėjai didinti bilietų kainų kol kas neketina, nors išlaidos energetikai išaugo kartais.
Štai „Vilniaus viešasis transportas“ (VVT) skaičiuoja, kad išlaidos dyzelinui, dujoms ir elektrai padidėjo 2,5 karto. Tai yra 1 mln. Eur per mėnesį, lyginant su 2021 m. sausio mėn. duomenimis. Jeigu bendroje savikainoje anksčiau degalai sudarė 17 proc., tai šiuo metu sudaro 28 proc.
„Nuo birželio 1 d. Vilniaus m. savivaldybės taryba VVT teikimu patvirtino naujus keleivių paslaugų vežimo įkainius. Jie leis subalansuoti bendrovės sąnaudas su pajamomis ir padengti padidėjusias kuro kainas. Keleivių paslaugos kainai tai neturės įtakos“, – patikina VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ teigimu, jokių sprendimų dėl Vilniaus viešojo transporto bilietų kainų pokyčių nėra. Anot pašnekovės, savivaldybės įmonė atsakingai žiūri į pokyčius, ir jei situacija apie viešojo transporto bilietų kainas keisis, keleiviai bus informuojami operatyviai ir iš anksto – žiniasklaidos kanalais, socialiniuose tinkluose, viešojo transporto priemonėse ir kt.
Kauno miesto viešojo transporto įmonės „Kauno autobusai“ vadovas Mindaugas Grigelis skaičiuoja, kad kuro sąnaudos šių metų kovo ir balandžio mėnesiais išaugo daugiau kaip 2 kartus, lyginant su tuo pačiu 2021 m. laikotarpiu.
„Visos kuro sąnaudos, įskaitant dyzeliną, elektrą, dujas, 2020 m. balandžio mėn. sudarė 325 tūkst. Eur, 2021 m. balandį – 355 tūkst. Eur, o šių metų balandžio mėnesį siekė daugiau kaip 747 tūkst. Eur, – vardija jis. – Degalų kaštai sudaro apie 23 proc. visos keleivių vežimo savikainos. Taigi natūralu, kad smarkiai išaugusios kuro kainos tiesiogiai veikia ir reikšmingai didina paslaugos savikainą.“
Anot jo, bilietų kainų didinimas neabejotinai sumažintų įmonei tenkančią finansinę naštą, tačiau kol kas tokių sprendimų nėra ir jų neplanuojama inicijuoti.
„Remiantis verslo logika, savaime suprantama, kad didėjančios išlaidos lemia poreikį peržiūrėti paslaugų kainas, norint sėkmingo tolesnio veiklos vykdymo, tačiau reaguojant į neigiamai susiklosčiusią ekonominę situaciją šalyje bei siekiant išlaikyti socialinį atsakingumą, mažai tikėtina, kad viešojo transporto bilietų kainos didėtų. Apie tokias priemonės diskutuosime ir su paslaugos užsakovu – Kauno miesto savivaldybe“, – sako M. Grigelis.
Kainų nekeitė nuo 2017 m.
Kauno viešojo transporto bilietų kainos nekito nuo 2017 m. Šiuo metu viešojo transporto standartinio bilieto kaina įsigyjant jį transporto priemonėse – 1,00 Eur, elektroninio bilieto (su viešojo transportu kortele ir programėle „Žiogas“) – 0,70 Eur.
„Norėdami sušvelninti išaugusias išlaidas dėl kuro kainų pokyčių ir neigiamai susiklosčiusios ekonominės situacijos šalyje, siekiame užsitikrinti vis didesnius keleivių srautus, skatindami kauniečius rinktis viešąjį transportą“, – pažymi „Kauno autobusų“ vadovas.
Kaip vieną iš sėkmingiausių pavyzdžių jis pateikia „Žiogas“ bilietų sistemą, kuri sumažino bilietų įvairovę ir leido daliai keleivių sutaupyti.
Kalbėdamas apie keleivių srautus pašnekovas pastebi, kad lyginant 2019 m. ir 2022 m. balandžio mėn., šiemet keleivių skaičiai 23 proc. mažesni. 2019 m. balandį fiksuota daugiau kaip 4 mln., o 2022 m. – kiek daugiau nei 3 mln. keleivių.
Sumažėję keleivių srautai, sparčiai padidėjusios kuro kainos, infliacija neigiamai veikia bendrovės finansinius rezultatus, todėl „Kauno autobusų“ vadovas mato papildomo finansavimo iš savivaldybės biudžeto poreikį.
2022 m. Kauno miesto savivaldybės biudžete „Kauno autobusai“ veiklai yra numatyta skirti 17,5 mln. Eur.
O Vilniaus miesto savivaldybė biudžetą numato bendrai visiems Vilniaus mieste esantiems vežėjams. Bendra suma visiems vežėjams dotacijoms ir kompensacijoms yra 53 mln. Eur.
