„Visi projektai, kuriuos mes dabar įgyvendinsime, natūraliai iš karinio mobilumo pusės ir sąjungininkų priėmimo pusės turės prioritetą net ir visų kitų projektų atžvilgiu. Šioje vietoje kalbame apie kelius, geležinkelius, oro uostus ir lygiai taip pat jūrų uostą, kad sąjungininkai galėtų patogiai judėti visomis kryptimis“, – antradienį po susitikimo su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku teigė M. Skuodis.
Ministras tikino, kad šiuo metu stengiamasi pagreitinti „Via Baltica“ kelio tvarkymą nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos. Taip pat, anot jo, bus vykdomos Kauno tiltų rekonstrukcijos.
„Artimiausiu metu, kai Europos Komisija įtrauks alternatyvų kelią nuo Lazdijų per Alytų, iki Valkininkų ir Vilniaus į transeuropinių tinklų žemėlapį, tai bus alternatyva kariniam mobilumui, dvejopai paskirčiai. Tai yra kelias, kurio atnaujinimo mes imsimės“, – sakė M. Skuodis.
„Lygiai taip pat svarbi žinia Jonavos gyventojams, nes atėjo metas imtis Jonavos aplinkkelio, nes jis svarbus iš dvejopos paskirties pusės, ir kariniam mobilumui, lygiai taip pat kalbame su Europos Komisija dėl papildomo finansavimo“, – pridūrė jis.
Vyriausybės narys tvirtino, kad praėjusią savaitę sąjungininkų gabenta karinė technika geležinkeliu iki Kauno intermodalinio terminalo Palemone įrodė „Rail Baltica“ vėžės svarbą. Anot jo, įdiegus tam tikras eismo saugumo sistemas, tai padės ne tik kariniam mobilumui, bet ir produkcijos iš Ukrainos gabenimui.
„Gavome finansavimą išplėsti Palemone priėmimo aikštelę, bet lygiai taip pat labai svarbu įdiegti visas eismo saugos sistemas, signalizacijas, kad traukinių galėtų atvykti kuo daugiau, ir tai yra labai svarbu dėl kitos priežasties“, – tikino susisiekimo ministras.
Jis taip pat pridėjo, kad bus koncentruojamasi į oro uostų peronų plėtrą, siekiant priimti įvairiausio dydžio orlaivius.
„Vilniaus oro uosto kilimo/tūpimo takas ir peronai jau yra išplėsti, Palangos oro uostas atnaujinamas, matome, kad atėjo metas plėsti Kauno oro uostą. Taip pat deriname planus dėl Klaipėdos uosto plėtros, tam tikrų krantinių pritaikymo geresniam kariniam mobilumui“, – teigė politikas.
Ministras tikisi, kad visus už šias lėšas įgyvendinamus projektus bus galima pabaigti iki 2026–2027 metų.
„Pusė milijardo investicijų išsidėlioja per laikotarpį. Jei žiūrėtume iš Europos Sąjungos perspektyvos, šiais metais mes gavome 73 mln. Jei ir kitais metais gautumėm, galiausiai išeiname į panašias sumas ir kas yra būtina investicijoms“, – kalbėjo M. Skuodis.
Pasak jo, pusę šios sumos turėtų skirti Europos Sąjunga, likę 250 mln. eurų bus numatyti iš Lietuvos biudžeto.
„Tikimės apie 250 mln. eurų, (...) maždaug pusės finansavimo, kas yra tikrai realu gauti“, – tikino ministras.
Anot Vyriausybės nario, vienai iš keturių įrengiamų „Via Baltica“ magistralės atkarpų ES finansavimas jau gautas, tad analogiškos paramos tikimasi ir likusioms trims dalims. Taip pat finansavimo laukiama A. Meškinio tilto per automagistralę rekonstrukcijai, Jonavos aplinkkeliui, kuriam įrengti tikimasi ES Karinio mobilumo fondo lėšų (apie 50 proc. finansavimo).
„Tuo tarpu signalizacinėms sistemoms „Rail Baltica“ geležinkelio ruože įrengti numatyti apie 90 mln. eurų, o Kauno oro uosto plėtrai būtinasis finansavimas yra mažesnės apimties“, – sako susisiekimo ministras.
Būsimojo Rūdninkų poligono infrastruktūrai, taip pat ir gyventojams skirtiems keliams atnaujinti bei karinėms reikmėms pritaikyti, M. Skuodžio teigimu, reikia dar apie 30 mln. eurų.
ELTA primena, kad antradienį Krašto apsaugos ministerijoje vykusiame krašto apsaugos ministro A. Anušausko ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio susitikime buvo aptartas karinio mobilumo projektų sąrašas, kuris bus teikiamas antrajam finansavimo etapui Europos Komisijai. Taip pat vyko infrastruktūros (kelių, skirtų privažiuoti prie karinių objektų), reikalingos Lietuvos kariuomenei, aptarimas bei pasitarimas dėl Rūdninkų poligonui reikalingos infrastruktūros.
