„Atskiruose sektoriuose valstybės valdomų įmonių yra gerokai per daug. Dalį įmonių mes turime pertvarkyti, sujungti, reorganizuoti. O dalį, kad ir nedidelę, bet iš tikrųjų privatizuoti. Tam yra patvirtintas planas, institucijos susiderinusios“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ kalbėjo A. Armonaitė.

„Tai padaryti buvo labai sunku, nes yra labai daug interesų“, – pridūrė ji.

Ministrės įsitikinimu, šią savaitę maždaug 600 darbuotojų apie atleidimą informavęs „Lietuvos paštas“, kaip ir nemaža dalis kitų valstybės įmonių, pritaikė „vadybinius sprendimus“, kurie leis generuoti kur kas didesnę finansinę grąžą.

Tuo metu „Lietuvos geležinkelių“ darbuotojų skaičiaus mažėjimas, pasak jos, pirmiausiai nulemtas dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje pasikeitusios ekonominės situacijos. Vis tik ministrė įsitikinusi, kad, tinkamai pasiruošus, LTG Grupė finansinių nuostolių galėjo išvengti.

„Taip atsitiko todėl, kad „Lietuvos geležinkelių“ verslo planas dešimtmečius atgal kalbėjo tik apie prekybą kryptimi Rytai-Klaipėdos uostas. Jeigu namų darbus Lietuva būtų pasidariusi prieš dešimt metų, mes jau turėtume jungtį su Vakarų Europa ir „Rail Baltica“ jau šiandien važiuotų ir tokio masto problemų „Lietuvos geležinkeliai“ neturėtų“, – tikino A. Armonaitė.

ELTA primena, kad LTG Grupė balandį paskelbė, jog, įvertinus Rusijos karo Ukrainoje, Baltarusijai ir Rusijai pritaikytų sankcijų poveikį įmonėms, šių metų veiklos prognozes bei tęsiamus strateginius projektus, Grupė bus priversta atsisveikinti su maždaug 2 tūkst. darbuotojų.

Iš jų apie 1,2 tūkst. dirba „LTG Cargo“, apie 500 – „LTG Infra“, apie 300 – LTG. LTG Grupė atsisveikins su maždaug ketvirtadaliu įvairaus lygmens vadovų. Darbuotojų išeitinėms išmokoms bus skirta 6 mln. eurų.