760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų šią savaitę įmonės vadovybei bandė įteikti savo prašymus su įspėjimu dėl savo darbo sutarčių stabdymo nuo gegužės 16 d., nes bendrovė nevykdo 2018 m. kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų.
„Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius Delfi pasakoja, kad darbuotojų prašymus pavyko įteikti ne iš pirmo karto.
„Kai pirmą kartą nuvykome, iš mūsų, kaip profesinės sąjungos atstovų, įspėjimų nepriėmė, nors mūsų tokia teisė numatyta įstatyme. Vykdydami darbuotojų valią išsiuntėme juos el. paštu, buvo pasakyta, kad negavo. Tada per Lietuvos paštą registruotu paštu jiems įteikti darbuotojų prašymai. Mes matėme ataskaitą iš pašto, kad įspėjimai įteikti“, – teigia A. Markevičius.
Tuo metu tiek „Vilniaus viešojo transportas“ (VVT), tiek Vilniaus miesto savivaldybė, kuriai priklauso bendrovė, tikina negavę nė vieno prašymo.
„Kol kas tokių darbuotojų prašymų neturime nė vieno“, – sako VVT komunikacijos vadovė Giedrė Buivydaitė.
„Visus pareiškimus vairuotojų vardu buvo atnešęs profsąjungos vadovas. Teisės aktai įpareigoja tai padaryti kiekvieną darbuotoją asmeniškai. Mūsų žiniomis, prašymų nėra gauta“, – pažymi savivaldybės atstovas Irmantas Kuzas.
Pasak profesinės sąjungos vadovo, VVT kreipėsi į teismą dėl laikinų apsaugos priemonių taikymo su prašymu laikinai sustabdyti darbuotojų įspėjimus dėl darbo sutarties sustabdymo ir kad gegužės 16 d. darbuotojams būtų uždraustas neateiti į darbą. Tai esą patvirtina faktą, kad įmonė visgi prašymus gavo, teisme net pateikti duomenys.
„Bendrovė net teisme pripažįsta matanti informaciją, ji prašymus suskaičiavusi: iš viso pateikti 762 darbuotojų prašymai, iš jų – 609 vairuotojų. Bendrovė pateikė tokius duomenis teismui, vadinasi, ji juos gavo ir turi. Mes vertiname, kad jie pripažįsta šį faktą. Jeigu prašymai būtų neįteikti, įmonė šių duomenų neturėtų“, – svarsto A. Markevičius.
Tiesa, jo teigimu, VVT darbuotojams daro spaudimą atsiimti prašymus.
„Matome, kad bendrovė komunikuoja su darbuotojais, imasi tam tikrų spaudimo priemonių – rengia susirinkimus, siunčia SMS žinutes, per feisbuką rašo, bandydama įkalbėti atsiimti įspėjimus, bet iš esmės nesprendžia darbuotojų iškeltų reikalavimų, kurie nurodyti įspėjime. Ignoruoja, naudoja daugiau psichologinio spaudimo priemones: kokia žala bus padaryta ir kas ją turėtų atlyginti“, – pasakoja VVT profesinės sąjungos vadovas, pridūręs, kad spaudimui pasidavė vienetai, dar apie dešimt darbuotojų prisijungė ir pateikė savo įspėjimus darbdaviui.
Anot pašnekovo, penktadienį popiet turėtų paaiškėti ir teismo sprendimas dėl laikinųjų priemonių taikymo.
„Ketvirtadienį teismas svarstė ieškinį, pateiktą bendrovės prieš profesinę sąjungą dėl de facto neteisėtai organizuoto streiko. <...> Teisme net nebuvo kaip atsakovų šalies nurodyta darbuotojų, nes jie įteikė įspėjimą darbdaviui. Kažkodėl buvo įtraukta profesinė sąjunga, kuri, nors Darbo kodeksas ir leidžia, nekėlė streiko reikalavimų. Bus įdomus teismo sprendimas, precedento nėra“, – pažymi A. Markevičius.
Kaip tikina darbuotojų atstovas, nepaisant teismo sprendimo, kiekvienas darbuotojas sprendžia šį klausimą individualiai, mat tai nėra kolektyvinis streiko iškėlimo klausimas, tad visi 600 darbuotojų pirmadienį gali neateiti į darbą.
„Profesinė sąjunga negali uždrausti darbuotojui neišeiti iš darbo, kai jis pasinaudoja individualia teise sustabdyti savo darbo sutartį. Profesinė sąjunga negali kištis į individualius santykius. Ar jie pirmadienį eis į darbą, ar ne, viskas priklausys nuo bendrovės.
Jeigu ji atsižvelgs į įspėjimą, pateiktus darbuotojų reikalavimus, tai darbuotojai išeis į darbą. Jeigu bendrovė ir toliau ignoruos arba nesikalbės ir nepriims kitų sprendimų tai, žinoma, pirmadienį gali būti taip, kad 600 vairuotojų neišeis į darbą“, – sako A. Markevičius, pridūręs, kad darbuotojai nusiteikę eiti iki galo.
Paklaustas apie derybas su VVT profesinės sąjungos pirmininkas patikina, kad vyksta tik neoficialūs susitikimai.
„Neformalūs pokalbiai su bendrove vyksta, tokie apsikeitimai nuomonėmis, šalys bando ieškoti išeičių. Bet savivaldybė visiškai ignoruoja, nepadeda spręsti problemos“, – sako pašnekovas.
Delfi Vilniaus miesto savivaldybės pasiteiravo šios situacijos vertinimo ir kokius sprendimo būdus ji mato, tačiau šių dalykų atstovai nekomentavo.
VVT atstovė pažymi, kad įmonė nuolat kviečia profesinę sąjungą dialogams ir prašo situaciją spręsti ne ultimatumais.
„Tenka apgailestauti, kad pati profesinė sąjunga jau du kartus pasitraukė iš derybų rato per pastaruosius metus“, – pažymi G. Buivydaitė.
Delfi primena, kad šį VVT darbuotojų ultimatumą išprovokavo bendrovės atsisakymas indeksuoti darbo užmokestį kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, nenoras įrašyti valandinio užmokesčio ir darbuotojų gaunamų priedų bei vienašališkai įvesta tvarka dėl kilnojamojo pobūdžio darbo.
„Šalys kol kas nėra baigusios derybų dėl naujos kolektyvinės sutarties, todėl šis klausimas dar nėra išspręstas. Pažymime, kad darbuotojų darbo užmokestis pasibaigus 2018 m. kolektyvinei sutarčiai nemažėjo – išliko priemoka už darbo stažą, kvalifikacinę klasę, sveikatingumo priemoka, parama gimus vaikui ir pan.
Priešingai, bendrovė 2021 m. darbo užmokesčiui skyrė daugiau kaip 700 tūkst. eurų. 2022 m. pradžioje padidintas bendras darbo užmokesčio fondas 10 proc. Atlyginimų didinimui šiais metais bendrovė skyrė maksimalią įmanomą sumą – 2,4 mln. eurų. Darbuotojų darbo užmokestis vidutiniškai kilo 10 proc., kai kurių ir 15-20 proc.“, – vardija VVT atstovė.
Paklausta, kas užtikrins sklandų viešojo transporto darbą kitą savaitę, jei visgi paaiškėtų, kad dalis darbuotojų apsisprendė neiti į darbą, G. Buivydaitė sako, kad situacija stebima ir vertinama.
„Bendrovė dės visas pastangas, kad keleiviai kuo mažiau patirtų nepatogumų, ir tikimės, kad pavyks to išvengti. Jei taip nutiks (darbuotojų neateis – Delfi), skubiai identifikuosime ir pakoreguosime maršrutų grafikus taip, kad keleiviai jaustų kuo mažesnį poveikį. Visas transportas tikrai nesustos“, – tikina ji.
Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas anksčiau šią savaitę informavo žiniasklaidos atstovus, kad sutarčių stabdymas yra Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.
Šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl Lietuvoje vis dar galiojančios nepaprastosios padėties. Pasakyti, kada jis bus, dar esą sunku.
„Profesinė sąjunga dėl kolektyvinio ginčo yra paskelbusi streiką, kuris teismo jau pripažintas teisėtu, bet liko nustatyti tik minimalias paslaugas. Teismo sprendimas bus gegužės 24 d., tada profesinė sąjunga galės pasinaudoti kolektyvine teise ginti savo iškeltus reikalavimus kolektyvinėse derybose. Dabar nepaprastoji padėtis šalyje, todėl streikai draudžiami. Tai mes šiuo metu negalime pasakyti, kada tai būtų“, – sako profesinės sąjungos vadovas.
