„760 „Vilniaus viešojo transporto“ darbuotojų bandė įteikti bendrovei savo prašymus apie tai, kad jie įspėja savo darbdavį, kad jie stabdo savo darbo sutartis nuo gegužės 16 dienos, kadangi bendrovė nevykdo 2018 metų kolektyvinėje sutartyje nustatytų įsipareigojimų“, – spaudos konferencijoje teigė „Vilniaus viešasis transportas“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.

„Šiandien buvome atvykę į bendrovę ir bendrovė kategoriškai atsisakė priimti darbuotojų prašymus“, – pabrėžė jis.

Advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ advokatas Nerijus Kasiliauskas informavo, kad sutarčių stabdymas yra Darbo kodekse numatyta galimybė neiti į darbą tris mėnesius – per juos darbuotojas negali būti atleistas, taip pat jam privalo būti mokamas valstybės nustatytas minimalus darbo užmokestis.

Profesinė sąjunga nurodo, kad tarp pateikusiųjų prašymus – apie 600 vairuotojų. Iš viso įmonėje dirba apie 1890 žmonių.

A. Markevičiaus teigimu, bendrovės vadovybė pažymėjo, jog darbuotojo valios vykdymas yra „tiesiogiai susijęs su jam kylančiomis teisėmis ir pareigomis“, todėl darbdaviui esą būtina įsitikinti, jog prašymas „pasirašytas ir pateiktas laisva darbuotojo valia“.

„Profesinė sąjunga šiuo metu bando bendrovei pateikti darbuotojų įspėjimus elektroniniu paštu, taip pat šiandien siųsime įspėjimus registruotu paštu“, – sakė darbuotojų atstovas.

Anot profesinės sąjungos vadovo, pagrindiniai priekaištai darbdaviui yra tai, kad jis neindeksavo darbo užmokesčio minėtoje kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka, taip pat atsisako darbuotojų darbo sutartyse įrašyti valandinį darbo užmokestį ir darbuotojų gaunamus priedus.

Profesinės sąjungos ir „Vilniaus viešojo transporto“ vadovybės ginčas tęsiasi jau daugiau nei metus, šiemet profesinė sąjunga ketino rengti ir streiką, tačiau planai įstrigo ginčams persikėlus į teismus, be to, streikų organizuoti teisinės galimybės nėra dėl valstybėje vis dar galiojančios nepaprastosios padėties.

A. Markevičiaus teigimu, darbuotojai taip pat nepritaria bendrovės nuo balandžio 1-osios „vienašališkai“ įvestoms kompensacijoms už kilnojamojo pobūdžio darbą.

Profesinė sąjunga ir jai atstovaujantys teisininkai pabrėžia, kad šiuo būdu mokami priedai darbuotojams nelaikomi darbo užmokesčiu, nuo jų neskaičiuojami mokesčiai, tačiau kartu ir neigiamai veikia socialines išmokas, turi neigiamą poveikį būsimoms pensijoms.

Profsąjunga taip pat reikalauja išmokėti kitas darbuotojams priklausančias išmokas, prašo atsisakyti šešių darbo dienų nuostatos sutartyse, užtikrinti galimybes naudotis pietų petrauka.