Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų vadovo Aurimo Stikliūno teigimu, aviacijos srautai kai kuriais laikotarpiais jau demonstruoja augimą (lyginant su 2019 metais), todėl atsistatymo procesas šiais metais vyksta daug greičiau nei buvo prognozuojama. Tam įtakos turi didelė tiesioginių skrydžių pasiūla ir augantis skrydžių dažnumas į verslui ir turizmui strategiškai svarbius centrus Europoje. Taip pat, sparčiai auganti keliautojų paklausa, ypač atostogų keliautojų, kurių augimas vyksta netgi ne mėnesiais, o savaitėmis.
Jis pastebi, kad šių metų balandį pavyko atstatyti net 83 proc. buvusio bendro keleivių srauto Lietuvos oro uostuose 2019 m. balandį. Jo teigimu, 2019 m. tą mėnesį per Lietuvos oro uostus keliavo 540 tūkst. keleivių, buvo aptarnauta daugiau nei 5 tūkst. skrydžių bei pergabenta 1,4 tūkst. tonų krovinių.
A. Stikliūnas teigia, kad sparčiausias augimas įvyko Kauno oro uoste. Čia keleivių ir skrydžių srautai jau peraugo rekordiniais pasaulinėje aviacijoje laikomų 2019 metų balandžio rezultatus.
„Kauno oro uostas, vertinant bendrus rezultatus, atsigauna sparčiausiai. Keleivių ir skrydžių srautas lyginant su 2019 m. balandžiu augo kiek daugiau nei 8 proc., o pergabentų krovinių kiekis išaugo net apie 40 procentų”, – sakė A. Stikliūnas.
Šių metų balandį per Kauno oro uostą keliavo 103 tūkst. keleivių, aptarnauti 893 skrydžiai, pergabenta beveik 384 tonos krovinių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu keliavo 95 tūkst. keleivių ir aptarnauti 824 skrydžiai, pergabenta 275,5 tonų krovinių. 2021 metais Kauno oro uoste aptarnauti 6 tūkst. keleivių ir 313 skrydžių, pergabenta 401 tona krovinių.
Vilniaus oro uoste 2022 metų balandį aptarnauta 319,9 tūkst. keleivių ir daugiau nei 3 tūkst. skrydžių, pergabenta 1276 tonos krovinių. 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu per Vilniaus oro uostą keliavo 418 tūkst. keleivių, buvo aptarnauta 4 tūkst. skrydžių, pergabenta 1132 tonos krovinių. Praėjusiais metais sostinės oro uoste aptarnauta beveik 66 tūkst. keleivių ir 1,4 tūkst. skrydžių, pergabenta 1391 tona krovinių.
Tuo tarpu Palangos oro uostui pavyko atstatyti apie 90 proc. prieš-pandeminio keleivių srauto. Ketvirtą šių metų mėnesį per Palangos oro uostą keliavo 23 tūkst. keleivių, aptarnauti 304 skrydžiai, pergabenta 2,56 tonos krovinių. 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu per šį oro uostą keliavo 26 tūkst. keleivių, aptarnauta 440 skrydžių, pergabenta 0,1 tonos krovinių. Pernai balandį Palangos oro uoste aptarnauta 1,5 tūkst. keleivių ir 188 skrydžiai. Krovinių pergabenta nebuvo.
„Pasiekti rezultatai mums leido įsitvirtinti lyderių pozicijose Europos aviacijos atsigavimo kontekste. Kol kas pirmaujame Baltijos šalyse, esame tarp lyderių ne tik Šiaurės Europos oro uostų kategorijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Labai tikėtina, kad ir toliau liksime lyderiais Baltijos šalyse pagal perskraidintų keleivių skaičių“, – sakė A. Stikliūnas.
A. Stikliūno teigimu, augimui įtakos turės ir prasidėjęs vasaros sezonas. Šiltuoju metų laiku Lietuvos oro uostuose keliautojai galės rinktis iš beveik 90 tiesioginių, reguliarių skrydžių krypčių, tarp kurių tiek jau pamėgtos šalys, tiek nauji maršrutai.
