Už stovėjimą – iki 3 litų per valandą

"Tai nebus primityvi pinigų rinkliava prie įvažiavimo į Palangą, kaip prieš keletą metų, kai pinigus iš svečių rinkdavo laikinai priimti, Darbo biržos pasiūlyti žmonės. Jie ne visai tinkamai atlikdavo savo pareigas, kartais ir papiktnaudžiaudavo. Idėja nėra nauja, tik dabar bus įgyvendinta kita forma. Ieškosime civilizuotų rinkliavos būdų", - DELFI pasakojo Palangos miesto vicemeras Rimantas Garolis.

Pasak vieno iš kurorto vadovų, vėl apmokestinti automobilių stovėjimą verčia nedrausmingi ir įžūlūs vairuotojai, vasarą nevengiantys palikti mašinų ne tik siauresnėse gatvėse, kiemuose ar įvažiavimuose į kiemus, bet ir ant žaliosios vejos ar visai prie pat kopų.

Vicemeras siūlo imti mokestį iš vairuotojų, kurie mašinas palieka centrinėje miesto dalyje. Kuo arčiau jūros būtų paliekamas automobilis, tuo didesnį mokestį tektų mokėti. Pavyzdžiui, automobilio stovėjimas zonoje nuo S.Daukanto gatvės link jūros kainuotų 3 litus per valandą, link Vytauto gatvės – litą arba du. Vytauto gatvėje nuo parko iki J.Basanavičiaus gatvės valanda taip taip kainuotų 3 litus.

Taupesniems poilsiautojams bus siūloma palikti transportą toliau esančiose automobilių aikštelėse – paprastose arba saugomose. Čia už mašinos saugojimą tektų sumokėti po litą už valandą arba 5 litus už parą.

Nesusimokėjusių ar netvarkingai automobilius pastačiusių vairuotojų transporto priemonės greičiausiai būtų nuvežamos į specialias aikšteles. Norint atsiimti mašiną, poilsiautojui tektų pakloti keliasdešimt litų.

Palangos miesto taryba dėl automobilių stovėjimo apmokestinimo turėtų apsispręsti kovo pabaigoje. Tuomet turėtų būti skubiai paskelbtas konkursas, kad jo laimėtojas spėtų mieste įrengti 50 automatų rinkliavai susimokėti.

Poilsiautojų daugiau nei vietų jų mašinoms

Kol kas nežinia, ar šiais metais pavyks suspėti poilsiautojus apkrauti nauju mokesčiu. „Mums labai striuka su laiku, todėl teks operatyviai dirbti. Juk konkurso laimėtojui dar teks įrengti pusšimtį parkomatų, o tiek sandėlyje niekas nelaiko. Gal net niekas nenorės dalyvauti konkurse. Jei taryba pritars ir visos procedūros vyks sklandžiai, automobilių stovėjimas turėtų būti apmokestintas nuo liepos 1 dienos", - kalbėjo R.Garolis.

Vicemeras tikino, kad rinkliava savivaldybei netaptų svarbiu pajamų šaltiniu, nes esą intensyvus atostogų sezonas kurorte trunka vos porą mėnesių. Preliminariu paskaičiavimu, per tiek laiko miesto valdžia galėtų papildomai gauti apie 50 tūkst. litų. Kokia tiksliai mokesčio dalis plauktų į savivaldybės biudžetą, priklausytų nuo susitarimo su konkurso laimėtoju.

„Norime, kad ši kompanija perimtų automobilių aikšteles. Mums svarbu ne kuo daugiau pinigų surinkti, o kad mieste būtų tvarka. Dabar nuolat kyla problemų dėl užstatytų gatvių valymo, kartais net greitosios pagalbos automobilis jomis negali pravažiuoti", - skundėsi pašnekovas.

Jis nenorėjo sutikti, kad palyginti nemažas mokestis taps savotiška kuklesnes pajamas gaunančių ir taupesnių poilsiautojų diskriminacija: „Žinoma, gali būti, kad į centrą važiuos tik turtingi berniukai su „mersais". Bet kaip kitaip mums atrinkti, kam leisti privažiuoti arčiau jūros, ir išvengti betvarkės? Specialių leidimų juk nesugalvosi."

Gatvėse, kuriose norima apmokestinti automobilių stovėjimą, galima pastatyti maždaug 700 mašinų. Dar apie 5 tūkst. vietų yra stovėjimo aikštelėse, tarp jų – ir privačiose (prie parduotuvių, viešbučių, poilsiaviečių). Mokamam stovėjimui norima atiduoti maždaug 2 tūkst. iš jų.

Poilsiautojų vasarą Palanga sulaukia gerokai daugiau, nei yra vietų jų mašinoms. Vien paplūdimiuose per karščiausius ir ilgiausius savaitgalius kaitinasi 100-120 tūkst. žmonių.

Planuose – „pagalvės mokestis"

Kol kas kurorto valdžia dar diskutuoja, ar imti mokestį už automobilių stovėjimą ne atostogų sezono metu. Anot R.Garolio, bent jau žiemos savaitgaliais, kai Vytauto gatvė nuo parko iki kurhauzo būna užkimšta stovinčiomis mašinomis, tokia rinkliava galėtų būti.

Taip pat svarstoma, kaip elgtis su palangiškiais – ar iš jų neimti jokio mokesčio, ar taikyti nuolaidą.

Palangos miesto savivaldybės koridoriuose sklando idėja ateityje įvesti ir vadinamąjį pagalvės mokestį - apmokestinti poilsiautojų nakvynę. Tokiu būdu kurorto biudžetą papildytų ne tik ratuoti, bet ir kiti poilsiautojai.

Ši rinkliava būtų renkama kartu su mokesčiu už nakvynę ir, kaip tikinama, neturėtų būti didelė. Pavyzdžiui, už naktį pas privatininką reikėtų papildomai sumokėti litą, gyvenantieji viešbučiuose galbūt turėtų pakloti šiek tiek daugiau.

Tiesa, manoma, kad dabar būtų nelengva nakvynę privačiuose būstuose siūlančius gyventojus priversti rinkti tokį mokestį, todėl sąžiningai savo klientus registruojantys viešbučių savininkai atsidurtų nelygioje situacijoje.

Dėl mokesčių – teisminiai procesai

Palanga prieš kelerius metus jau buvo įvedusi mokestį už automobilių stovėjimą miesto gatvėse. Nuo 2000 metų birželio kurorto svečiai darbo dienomis už mašinos stovėjimą darbo dienomis turėdavo mokėti po 5 litus, o penktadieniais ir savaitgaliais - 10 litų per parą. Tuomet pinigus rinkdavo specialiai pasamdyti žmonės.

Nesusimokėjusių vairuotojų laukdavo gerokai didesnės išlaidos – būdavo blokuojami automobilių ratai arba mašinos priverstinai nuvelkamos į atokias aikšteles. Už blokavimo įrenginio nuėmimą tekdavo sumokėti 40 litų, o nutemptosios išpirkimas - 100 litų.

Tačiau paaiškėjo, kad tokia praktika nepasiteisino ir net atnešė nuostolių, nors Palangos miesto savivaldybė tikėjosi iš mokesčių už stovėjimą padidinti biudžeto įplaukas. Mokesčių surinkimo organizavimui kurorto valdžia išleido apie 100 tūkst. litų. O per du mėnesius už automobilių parkavimą į biudžetą buvo surinkta tik 53 tūkst. litų. Anksčiau už įvažiavimą į miestą sezono metu būdavo surenkama beveik 2 mln. litų.

Tų pačių metų rudenį Klaipėdos apygardos administracinis teismas už automobilių stovėjimą Palangoje rinktą mokestį pripažino neteisėtu. Į teismą kreipėsi vilnietis Arūnas Sadonis, įsitikinęs, kad tokia rinkliava buvo neteisėta. Anot jo, apie naują mokestį nebuvo pranešta vietinėje spaudoje, kaip to reikalauja įstatymai.

Anksčiau tas pats vilnietis buvo kreipęsis į teismą dėl Palangos miesto tarybos sprendimo apmokestinti įvažiavimą į kurortą. Pasak ieškovo, taip buvo suvaržytos jo laisvo judėjimo teisės ir padaryta moralinė žala, o sumokėjęs neteisėtai rinktą mokestį patyrė dar ir materialinį nuostolį. Dėl įrodymų stokos A.Sadonio skundas tąkart buvo atmestas, tačiau tarybos sprendimas taip pat pripažintas neteisėtu.

Vėliau Seimas uždraudė rinkti mokestį už įvažiavimą į Palangą. Tačiau pernai Rinkliavų įstatymas vėl buvo pakeistas, leidžiant kurortinių miestų savivaldybėms apmokestinti už naudojimąsi viešąja infrastruktūra, pavyzdžiui, rinkti iš poilsiautojų įvažiavimo mokestį ar papildomai apmokestinti svečių nakvynę.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją