Pervežimo sektoriaus generuojamos pajamos sudaro reikšmingą Lietuvos ekonomikos dalį – Statistikos departamento duomenimis, 2021 m. krovininio kelių transporto paslaugų pardavimų pajamos sudarė 7,7 mlrd. Eur, o krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veikla, muitinės tarpininkų ir krovinių vežimo dokumentų pildymo veikla sudarė 5,1 mlrd. Eur, krovininių kelių transporto sektoriuje buvo įdarbinta virš 96 000 asmenų, o ekspedijavimo ir muitinės tarpininkavimo sektoriuje – beveik 16 000 asmenų. Todėl transportavimo ir susijusių paslaugų veiklos apyvartų kritimas, darbuotojų atleidimai ir ekonominės veiklos stabdymas gali sąlygoti rimtus iššūkius šalies ekonomikai.
Siekdama atkreipti dėmesį į verslui kylančius iššūkius ir skatindama teikti reikalingą paramą verslui prisitaikant prie rinkos situacijos, Transporto inovacijų asociacija, jungianti daugiau nei 60 narių – vežėjų, ekspeditorių, muitinės tarpininkų ir susijusių su logistika paslaugų jungianti tiekėjų, kartu su Muitinės praktikų asociacija, Lietuvos nacionaline ekspeditorių ir logistų asociacija „LINEKA“ ir Lietuvos nacionaline vežėjų automobiliais asociacija „LINAVA“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, Finansų ministeriją ir Susisiekimo ministeriją.
Pervežimų, ekspedijavimo ir tarpininkavimo sektorių apyvarta mažėja trečdaliu ir daugiau
Prasidėjus karui Ukrainoje, įmonės stabdo pervežimo paslaugas Rusijos ir Baltarusijos kryptimis, kuriomis 2021 m. vien eksporto paslaugų vertė sudarė 259 mln. Eur. Be to, stabdomos ne tik prekių gabenimo paslaugos, bet iš esmės keičiasi ir ekspedijavimo paslaugos apimtys.
Vakarų Europos partneriai ir užsakovai nutraukia ekspedijavimo paslaugas, kurios gabena prekes iš Rytų Azijos sausumos keliais dėl tranzito per Rusiją rizikos. Drastiškai sumažėjo ir muitinės tarpininkų veiklos apimtys, kadangi didžioji dalis iš Lietuvoje įregistruotų 515 muitinės tarpininkų dirbo su kaimyninėmis valstybėmis.
Dar iki paskelbiant 5-ąjį sankcijų paketą dėl tranzito uždarymo, pervežimų, logistikos ir su jais susiję sektoriai fiksavo reikšmingą apyvartų kritimą: vežėjų apyvarta krito 20-30 proc., muitinės tarpininkų – 70-80 proc., krovinių gabenimo agentų ir ekspeditorių veiklos vykdytojų pajamų kritimas dėl užsidarančio tranzito sausuma su Centrinės ir tolimosios Azijos valstybėmis bei su kitomis NVS šalimis jau dabar pasiekė 30 proc.
Sudėtinga situacija klostosi ir su darbuotojų atleidimais. Muitinės tarpininkai jau dabar planuoja atleisti iki 50 proc. darbuotojų, o pradėjus veikti 5 sankcijų paketui ir Rusijai su Baltarusija įvedus labai tikėtinas veidrodines sankcijas – darbuotojų atleidimai gali siekti ir 70 – 80 proc.
Transporto inovacijų asociacijos direktorė Rugilė Andziukevičiūtė-Buzė pažymi, kad siekiant pamatyti tendencijas ir prognozuoti situaciją vežėjus, logistikos įmones, muitinės tarpininkus vienijančios organizacijos surinko ir išanalizavo iš įmonių gautus duomenis, taip pat įvertino Statistikos departamento skelbiamą informaciją.
„Matome, kad pagal minėtų sektorių apyvartų kritimus ir darbuotojų atleidimo artimiausius planus su pervežimais, ekspedijavimu ir tarpininkavimu susijusi ekonomikos dalis gali susitraukti 3 – 4 mlrd. Eur ir darbo neteks bent 10 000 asmenų“, – apibendrina R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Vežėjų verslą komplikuoja ir darbo rankų trūkumas bei kuro kainos
Vežėjų įmonėms masiškai trūksta darbo rankų, nes didelė iš Lietuvoje dirbusių 30.000 Ukrainos pilietybę turinčių vairuotojų išvyko ginti Tėvynės dėl masinės mobilizacijos. Dėl trūkstamos darbo jėgos stoja pervežimai ir į Vakarų rinkas.
Augančios kuro kainos taip pat yra didelis iššūkis vežėjų sektoriui. Kai kurios valstybės priėmė sprendimus grąžinti dalį sumokėto akcizo dyzelininiam kurui užsienio šalių vežėjams, vykdantiems krovinių pervežimus, kurių svoris viršija 7,5 tonų, tuo tarpu Lietuvoje tas nėra kol kas svarstoma.
Pervežimų ir susijusių verslų transformacijai reikia valstybės paramos
Transporto inovacijų asociacijos direktorės R. Andziukevičiūtės-Buzės teigimu, dalis įmonių, kurios dirbo išimtinai su pervežimais, ekspedijavimu, agentavimu ir tarpininkavimu rytų kryptimi, visiškai nebevykdo jokių užsakymų ir nebeturi pajamų, reikalingų išmokėti darbo užmokestį. Bankams neįskaitant mokėjimų, net ir už praėjusį be sankcijų laikotarpį už suteiktas paslaugas Lietuvos įmonių nepasiekė apmokėjimai.
„Įmonės persiorientuoja į Vakarų rinkas ir siekia gauti naujų užsakymų, tačiau tam reikia laiko ir tai užtruks 6-10 mėnesių“, – pažymi R. Andziukevičiūtė-Buzė.
Vežėjus, logistikos įmones, muitinės tarpininkus vienijančios organizacijos prašo Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Finansų ministerijos Susisiekimo ministerijos spręsti visų pirma dėl mokesčių atidėjimo ir dėl paramos priemonių paketo verslo transformacijai į Vakarų Europos rinkas palengvinti. Tai padėtų daliai įmonių išvengti masinio šio sektoriaus (ypač ekspeditorių, agentų ir muitinės tarpininkų) bankroto ir žmonių atleidimų.
Kreipimąsi pasirašę Transporto inovacijų asociacijos, „LINEKOS“, „LINAVOS“ ir Muitinės tarpininkų asociacijos vadovai siūlo taikyti paramos verslui priemones, kurios buvo taikomos verslui, nukentėjusiam nuo Covid-19 suvaržymų bei nuo prekybos su Kinija apribojimų: lengvatinių paskolų apyvartinėms lėšoms užtikrinimą, VMI ir SODROS mokesčių atidėjimą.
Taip pat prašoma įtraukti pervežimo, ekspedijavimo, muitinės procedūras atliekančias įmones į prioritetinių veiklų sąrašą, kurioms gali būti skirta parama dalyvauti eksporto misijose, mugėse, ieškoti užsienio partnerių, atlikti galimybių studijas dėl naujų rinkų plėtros.
Be to, pasak Transporto inovacijų asociacijos direktorės R. Andziukevičiūtės-Buzės, svarbu sudaryti sąlygas ir skatinti logistikos ir transporto sektorių įsidiegti skaitmeninius sprendimus, siekiant sumažinti tuščios, neefektyvios ridos apimtis, išmetamą anglies dvideginio kiekį bei padėti ekspeditoriams konkuruoti tarptautinėje rinkoje. Tam būtina skaitmenizavimo procesų diegimo parama.
Nepaisant patiriamų iššūkių, vežėjų ir ekspeditorių sektoriai puikiai suvokdami ekonominę, politinę situaciją ir rinkų perspektyvas mobilizuojasi ir patys aktyviai ieško naujų rinkų bei verslo galimybių. Tačiau šiuo pereinamuoju laikotarpiu būtini ir valstybės sprendimai, tokie kaip mokesčių atidėjimas ar lengvatinės paskolos, sudarantys prielaidas išlaikyti gyvybingą verslą, turintį potencialo persiorientuoti ir kurti ekonominę vertę.
Spręsdami verslo gelbėjimo iššūkius, vežėjai nelieka abejingi Ukrainos bėdoms – jie aktyviai jungiasi į pagalbos iniciatyvas, neatlygintinai gabendami įvairių organizacijų humanitarines siuntas į Ukrainą.
