„Absoliuti dauguma tarp išvykstančiųjų – 70-80 proc. yra Baltarusijos ir Rusijos vežėjai, kuriems balandžio 16 diena yra įtvirtinta kaip paskutinė išgabenti krovinius, kurių gabenimas jau pradėtas iki sankcijų įsigaliojimo (...) Derinamės su Europos Komisija, kitomis institucijomis, Užsienio reikalų ministerija, kaip elgsimės. jeigu bus tokių, kurie sąlyginai dėl objektyvių priežasčių nespės išvykti“, – LRT antradienį sakė Muitinės departamento generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Poigozinas.
„Preliminariai vertiname, kad turėtume, ko gero, leisti jiems baigti gabenimus, jeigu bus pateikti įrodymai, kad atvykta į eilę laiku“, – pridūrė jis.
Anot V. Poigozino, dėl ne visa galia veikiančių Lenkijos pasienio punktų pagrindinis rusiškų ir baltarusiškų krovininių srautas nukreiptas per Lietuvą, todėl vien tik rekonstruojamame Medininkų poste šiuo metu įvažiuoti į Baltarusiją laukia apie 750 vilkikų.
V. Poigozino teigimu, savaitgalį dėl sankcijų neįleidus apie 250 vilkikų iš Baltarusijos ir Rusijos Karaliaučiaus srities, antradienį tokios problemos nebeliko.
„Taip, šiandien įvažiuojant į Lietuvą eilių praktiškai nebelikę arba jos neženklios. (...) Praėjusią parą Lietuvoje tiek iš Kaliningrado, tiek iš Baltarusijos apgręžta 20 transporto priemonių“, – sakė jis.
Praėjusio penktadienio vakarą įsigaliojo ES sankcijos, draudžiančios Rusijos ir Baltarusijos krovinių vežėjams vykdyti veiklą bendrijos valstybėse narėse. Išimtys taikomos būtiniausioms prekėms, pavyzdžiui, žemės ūkio ir maisto produktams, humanitarinei pagalbai ir energijai. Draudimas taip pat netaikomas ir per Lietuvą vykstančiam tranzitui į Karaliaučių
Rusijos ir Baltarusijos vilkikams suteiktas septynių dienų terminas išvykti iš ES teritorijos.
Susisiekimo ministerijos duomenimis, 2021 metais Lietuvos sieną kirto 824,5 tūkst. vilkikų – vidutiniškai 2,26 tūkst. per parą. 52 proc. jų buvo su rusiškais numeriais, 22 proc. – su baltarusiškais.