Skuodis: Lietuva gali prarasti apie 72 mln. eurų

Susisiekimo ministras Marius Skuodis ne kartą paragino Lietuvos vežėjus nutraukti ryšius su Rusija ir Baltarusija bei persiorientuoti.

„Dar kartą kviečiu visus vežėjus išgirsti. Pasiūlymas dėl draudimo Rusijos ir Baltarusijos vežėjams įvažiuoti į ES, išskyrus tranzitą į Kaliningradą, jau – ant valstybių narių stalo. Kaip ir dėl laivų.

Šįvakar su Lenkijos, Latvijos ir Estijos kolegomis tarėmės dėl mūsų tolesnių praktinių žingsnių. Vakar su kiekvienu ministru kalbėjomės telefonu ir atskirai. Visi sutariam, kad taip, kaip prekyba tarp ES ir agresorių vyksta dabar, tęstis nebegali. Tiesą pasakius, jau sutarėme seniai... Jau nekalbant apie vilkikų eiles“, – antradienį vakare feisbuke rašė jis.

Ministras trečiadienį vykusiame Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje taip pat užsiminė, kad kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais ES yra pateikę pasiūlymą uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija. Anot jo, nesulaukus teigiamo ES sprendimo, gali būti priimtas regioninis Lietuvos, Lenkijos, Latvijos ir Estijos sprendimas.

„Kol kas esame susikoncentravę į Europos Sąjungos sprendimus, nes jie būtų efektyviausi. Bet jeigu jų nebūtų, grįžtume prie tos temos, nes diskusijos vyksta tiek susisiekimo, tiek užsienio reikalų ministrų lygyje, tiek ir premjerai apie tai pasikalba“, – pažymėjo ministras.

M. Skuodis posėdyje taip pat kalbėjo, kad Lietuvos sieną su Rusija ir Baltarusija pagrinde (75 proc.) kerta Rusijoje ir Baltarusijoje registruotos transporto priemonės: daugiausiai vilkikų yra su rusiškais numeriais (52 proc.), po to – su baltarusiškais (22 proc.), o Lietuvos vežėjai sudaro 14 proc.

Susisiekimo ministerija pasidalijo duomenimis, kad pernai į Rusiją vežimus vykdė 484 vežėjai (9,3 proc. visų Lietuvos vežėjų), į Baltarusiją vežimus vykdė panašus kiekis (462) vežėjų (8,8 proc. visų).

„Iš Lietuvos vežėjų maždaug 20 proc. parko važiuoja Rytų kryptimi. Jos išskirtinumas, kad tai yra mažosios įmonės (iki 5 vilkikų). Jautrumas joms – tikėtina, sudėtingiau bus persiorientuoti negu didelėms, kurios jau ir dabar veikia Vakaruose, ten gauna didžiausią dalį pajamų“, – kalbėjo ministras.

Ministras preliminariai paskaičiavo, kiek Lietuvai ir vežėjams kainuotų nutraukti ryšius su Rytais. Uždraudus vilkikų krovinių gabenimą į Rytus, valstybės biudžetas šiemet gali prarasti apie 72 mln. eurų. Ministras paaiškino, kad tai – hipotetiniai skaičiai, įvertinti pagal vieno vilkiko, vežančio krovinius Rytų kryptimi, atnešamas pajamas biudžetui.

2021 m. bendros Lietuvos vežėjų generuojamos pajamos į Lietuvos biudžetą, vykdant vežimus Rytų kryptimi sudarė apie 162 mln. Eur: iš jų Rusijos kryptimi – 67,5 mln. eurų, Baltarusijos kryptimi – 87,8 mln. eurų, Vidurio Azijos kryptimi – 6,5 mln. Eur.

„Galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo užsidarius Rytų krypčiai – apie 72 mln. eurų. Kiti vežėjai vežimų kryptis diversifikuos arba verslą įsisteigs kitose šalyse“, – BFK posėdyje pristatė M. Skuodis.

Anot jo, daugiausiai nuostolių patirs Lietuvos logistikos terminalai, kurių pagrindiniai naudotojai yra Rusijos vežėjai, atliekantys krovos ir muitinės procedūras.

Marius Skuodis

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ trečiadienį taip pat pasidalijo savo skaičiavimais. Jei bus sustabdytas krovinių gabenimas kelių transportu Rytų kryptimis, kurios veda ir į Vidurio Azijos valstybes, skaičiuojama, kad dėl to nukentėtų mažiausiai 250 smulkiųjų, mažųjų ir vidutinių Lietuvos vežėjų. Jiems gresia veiklos ribojimas, bankrotai, o iki dešimties tūkstančių jų darbuotojų galėtų papildyti bedarbių gretas, rašoma „Linavos“ pranešime.

Drižas: pirmiausia reikėtų riboti prekybą, o po to – transportą

Delfi Lietuvos vežėjus vienijančios asociacijų vadovų paklausė šių siūlymų vertinimų.

Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad tranzito draudimo klausimas turi būti sprendžiamas europiniu lygmeniu, nes kitu atveju prekyba su Rusija toliau vyks.

„Mano manymu, kad toks sprendimas visų pirma turi būti europinis ir turbūt pirmiausia reikėtų pradėti riboti prekybą, o po to – transportą.

Jeigu bus tik vienašališkas Lietuvos arba regioninis sprendimas, tie prekybiniai santykiai tarp Rusijos ir Europos toliau bus vykdomi, apeinant per kitas šalis. Jeigu toks sprendimas bus priimtas, aš palaikyčiau, kad jis būtų europinis, t. y. bendras visų ES šalių, uždarant visiškai visas transporto rūšis ir stabdant prekybą su Rusija“, – komentuoja P. Drižas.

Lietuvos vežėjai baiginėja sutartinius užsakymus

Anot jo, Lietuvos transporto įmonės Rusijoje baiginėja kontraktus ir nutraukia ryšius. Nuo karo pradžios, krovinių srautai esą sumažėjo maždaug perpus.

„Baiginėjami kontraktai, kur yra užsakymai ar sutartys sudarytos iki karo, juos reikia įvykdyti. Kas man komunikuojama, naujų jokių užsakymų niekas nepriima. Krovinių srautai į Rusija sumažėjo apie 50-60 proc. nuo karo pradžios. Tuos užsakymus, kuriuos Lietuvos vežėjai baigia vykdyti, yra ES užsakovų, ir Rusija, į kurią veža“, – patikina jis.

Pašnekovas neatmeta, kad situacijai stabilizuojantis, atsinaujinus prekybai tarp ES ir Rusijos, dalis Lietuvos vežėjų grįžtų į šią rinką.

„Dalis vežėjų grįžtų, dalis išmokę pamoką ir pamatę tokią situaciją nebegrįžtų į tas rinkas. Sunku pasakyti, Lietuvoje – 5 tūkst. įmonių. Dalis sugrįš, dalis tikrai nebegrįš“, – sako P. Drižas.

Povilas Drižas

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas taip pat pažymi, kad Lietuvos transporto įmonės vis dar veža krovinius į Rusiją, tačiau jų srautai sumažėję.

„Yra įmonės, kurios vis dar važiuoja, jos turi tam tikrų įsipareigojimų, sudarytos sutartys. Bet srautai sumažėję, nes prekių iš Europos apimtis – sumažėjusi, dėl sankcijų labai didelė dalis jų atkrito.

Girdėjau, kad Europa (Europos taryba) svarstys tą klausimą, pasiūlymas išėjo iš keturių šalių“, – sako jis.

Mano, kad valstybė turėtų suteikti pagalbą

Paklaustas, kaip vertina šiuos siūlymus drausti vilkikų tranzitą per Lietuvą, Z. Buivydas mano, kad tokie sprendimai gali sugriauti smulkius verslus ir šeimų gyvenimus. Jo teigimu, valstybė ar ES jiems turėtų suteikti pagalbą.

„Aš neturiu transporto įmonės, nevažiuoju. Žinau, kad žmonės, kurie turi finansinių įsipareigojimų tiek prieš savo darbuotojus, tiek prieš bankus, finansines institucijas, tiek prieš tuos, kuriems skolingi už kurą, draudimą ir t. t., tai bus dideli praradimai. Žiūrint iš šios pusės, valstybė, priimdama tokius sprendimus, šiuo atveju – visa ES, turi numatyti padėti tiems žmonėms, taip pat kaip padėjo per pandemiją.

Negali būti, kad mes nusprendėme ir padarėme. Manau, kad valstybė turi labai atsakingai žiūrėti į verslą, ar jis mažas ar smulkus. Tai – jų pajamos, tos šeimos yra užstačiusios savo namus, savo gyvenimą. Tai – smulkus verslas, mažos įmonės, šeimos verslai, kurioje dirba tėvas, sūnus, mama kartais buhaltere būna ir pan. Tai – žmonių gyvenimai“, – dėsto „Linava“ generalinis sekretorius.

Pašnekovas pabrėžia, kad Lietuvos transportas – aptarnaujantis paslaugų sektorius: „Įmonės aptarnauja taip pat kaip „Boltas“ ar dar kažkas. Sektorius padeda prekybos įmonėms arba gamykloms pervežti, ką jos pagamina, arba atveža tai, ko reikia vidinei rinkai.“

Zenonas Buivydas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Buivydas: nevešime mes, veš turkai ar Iranas

Z. Buivydas nemano, kad tranzito uždraudimas ką nors pakeis, mat prekiaujančios šalys atras kitų kelių ir būdų, kaip pasiekti Rusijos rinką.

„Suprantu, kai kertama per naftos ir dujų importą, kai daromas spaudimas per šias priemones. <...> Reikia suprasti, kad jeigu bus nutraukta prekyba ir gamyba, tada nebebus ir tų paslaugų. Bet jei prekyba ir gamyba nesankcionuotomis prekėmis, kurių didžiąją dalį gamina vokiečiai, prancūzai, ispanai, italai, nebus nutraukta bendru sutarimu Europoje, tai vis tiek išveš jie. Nevešime mes, kaip lietuviai, veš turkai, Iranas, nes yra prekybinių ryšių. Todėl netikiu, kad tai gali turėti didelės įtakos (Rusijai – Delfi).

Aš suprantu, kad juos norima užspausti, kad žmonės išeitų į gatves. Nežinau, ką šiandien skaitėte laikraštyje, bet aš bendrauju su rusais. Jiems taip praplautos smegenys, kad jie nieko negirdi.

Dauguma gyventojų palaiko (karą – Delfi), šeimos skiriasi: tėvai išsižada vaikų, vaikai – tėvų, o mes galvojame, kad uždarysime su tautinėmis juostelėmis tranzitą ir kažką pasieksime. Ne. Kai priimami tokie sprendimai, jie turi būti pasverti. Mes bėgame keliese į priekį ir bandome su šakėmis sustabdyti garvežį. <...>

Mes negalime per vieną dieną ar savaitę pakeisti rusų, jei jie netiki niekuo, kas jiems sakoma. Pats girdžiu, ką jie sako. Ginu vežėjus, smulkias įmones ne dėl to, kad man malonu, bet noriu pasakyti, kad veiksmas turi būti lygus atoveiksmiui. Palyginu panašiai kaip mes uždraustume moteriai pardavinėti saulėgrąžas turguje, nes norime nubausti Putiną. Nesąmonė. Tai – aptarnavimo sfera, tas pats kaip padavėjai dabar nedirbtų“, – aiškina „Linava“ generalinis sekretorius.

Baltarusijoje – milžiniškos eilės

TTLA generalinis sekretorius P. Drižas tikina, kad Baltarusija tarp aljanso įmonių nebuvo prekybinių santykių šalis. Kaip aiškina, Baltarusija – tranzitinė šalis, pro kurią Lietuvos vilkikai pravažiuoja į Aziją, Rusiją, Kazachstaną ir kt. Anot jo, krovinių į Baltarusiją beveik nebevyksta, apimtys esą nedidelės.

Tuo metu „Linava“ vadovas pažymi, kad krovinių į Baltarusiją nei sumažėjo, nei padaugėjo, pasienyje stovi ilgiausios – 50 km vilkikų eilės.

„Visada tos stovi eilės: mūsų pusėje sausio mėn. būdavo prireikdavo iki 14 dienų įvažiuoti iš Baltarusijos, iš Lietuvos – 7 dienos. Verslui – tai didžiuliai praradimai. Nemačiau, kokia dabar naujausia informacija. Bet verslas labai atsargiai į ten važiuoja, smulkus verslas piktas ant visų, bet vis tiek važiuoja“, – sako Z. Buivydas.

Anot jo, Lietuvos vežėjams yra dar ir didesnių problemų, t. y. atsiskaitymai.

„Pavyzdžiui, vežėjui ateina atsiskaitymai iš „Alfa“ banko, kuriam taikomos sankcijos. Mūsų bankai grąžina iškart pinigus atgal. Tai reiškia – vežėjas, atlikęs paslaugą, išleidęs pinigus kurui, draudimui ir kt., antrą kartą nebegaus pinigų. Tas žmogus gautų pinigus į Lietuvos įmonę, aš nesuprantu to. Tie pinigai grąžinami į Rusiją. Žmonės manęs klausia: kaip mokėti lizingą? Sakau, kad nežinau“, – pasakoja Z. Buivydas.

Atskiria įmonių veiklas Rusijoje

Delfi rašė, kad pasitraukti iš Rusijos lietuviškam verslui nėra lengva. Lietuvos muitinės tarpininkas Rusijoje turi įsteigtą padalinį, tačiau negali nutraukti jo veiklos, mat gresia iki 8 metų kalėjimo. Įmonės direktorius Smolenske buvo iškviestas į prokuratūrą ir priverstas pasirašyti raštą, kuriuo įsipareigoja nemažinti veiklos apimčių, neatleis darbuotojų ir t. t. Lietuvoje veikiančios įmonės vadovas pasakoja, kad su tokia situacija susidūrė ir kiti verslai, norintys trauktis iš Rusijos, tarp jų nemažai ir Lietuvos vežėjų.

Vis dėlto Delfi kalbinti vežėjų atstovai tikina negirdėję tokių atvejų.

„Neturiu duomenų, kad Lietuvos aljanso įmonės būtų susidūrusios su tokia problema. Iki manęs tokia informacija nėra atėjusi. Viešumoje matėme, kad kai kurios įmonės atskiria veiklas ar stabdo veiklas. O mūsų įmonės rusų ir baltarusių paslaugų pirkėjams naujų užsakymų nepriima. Bet apie tokius dalykus, kas susiję su spec. Struktūromis, neturiu informacijos“, – teigia P. Drižas.

„Kas čia pasakyta, gali būti panašu į tiesą, bet iš pačių vežėjų nesu girdėjęs tokių žinių“, – tikina Z. Buivydas.

Foto: Imago / Scanpix

Delfi apie pasitraukimą iš Rusijos paklausė ir didžiausios Lietuvos transporto įmonių grupės – „Girtekos“, tačiau atsakymo nesulaukė.

Kovo pabaigoje „Girteka“ paskelbė atskirianti savo veiklą Rytų rinkose nuo lietuviškos įmonių grupės. Pranešime žiniasklaidai teigiama, kad bendrovė planuoja toliau koncentruotis į verslo vystymą Europoje ir Skandinavijoje, atskirdama Rytų Europos veiklą bei keisdama jos pervežimų veiklos geografiją.

Skelbiama, kad prasidėjus karui bendrovė sustabdė investicijas Rusijoje bei neteikia paslaugų sankcionuotoms įmonėms. Šalia to, Rytų verslo dalis bus atskirta nuo „Girtekos“, o savarankiškas verslas planuoja koncentruotis į krovinių pervežimus tarp kitų Azijos šalių (Kinijos, Kazachstano ir kt.) ir Europos.

Delfi primena, kad kovo pabaigoje Baltijos šalys kartu su Lenkija kreipėsi į Europos Komisiją (EK), ragindamos uždrausti krovinių gabenimą kelių transportu į Rusiją ir Baltarusiją ir iš jų. Taip pat siūlyta drausti šių šalių laivams įplaukti į ES jūrų uostus.

Ministrai ėmėsi šio žingsnio, reaguodami į Rusijos režimo karą Ukrainoje, kuris vis dar „maitinamas“ dvejopos paskirties prekėmis, kiekvieną dieną gabenamomis tūkstančiais Rusijos ir Baltarusijos vilkikų bei laivų.

Naujame ES rengiamame sankcijų pakete numatomos sankcijos Rusijos transporto sektoriui: laivams, vilkikams ir kt. bus apribojamos galimybės patekti į ES. Tarp naujų ES sankcijų turėtų būti įtrauktas draudimas rusiškiems laivams įplaukti į uostus. Sprendimą dar turės patvirtinti 27 ES valstybės.