Padėtis transporto sektoriuje trečiadienį aptarta Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje.
„Besikeičiant geopolitinei situacijai, rimtas išbandymas tenka Lietuvos transporto sektoriui, kuris ilgus metus gyveno iš Rytų-Vakarų tranzito. Nauja realybė kuria rimtus iššūkius, bet tuo pačiu atveria ir naujas galimybes Lietuvai“, – posėdžio pradžioje sakė komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas.
Pragmatizmo nėra
M. Skuodis susirinkusiems dėstė, kad Vyriausybėje kalbant apie šią sritį pragmatizmo nėra.
„Yra už maksimalias sankcijas, suprantant, kad tai kainuoja, bet taip pat suprantant, dėl ko tai daroma“, – sakė jis.
Ministras nurodė, kad 2021 metai susisiekimo sektoriui buvo geri.
„Net jei žiūrėtume į vežėjų sektorių – Lietuvoje registruotų vilkikų skaičius augo 6–8 proc., pačių vežėjų (atskirų juridinių asmenų) skaičius taip pat augo. Bet jau ir praėjusiais metais matome tam tikras tendencijas, kurios susijusios su geopolitine situacija. Pirmiausia, tai – poveikis uostui ir geležinkeliams. Šios įmonės su Rytais susijusios labiausiai.
Atkreipsiu dėmesį, kad mūsų bendras transporto paslaugų eksportas 2014 metais į Rusiją siekė 24,4 proc., į Baltarusiją – 8,3 proc. Tai buvo pirma ir trečia vietos. 2020 metais Rusija buvo trečioje vietoje (9 proc.), o Baltarusija – šeštoje vietoje (5 proc.). Pirmoje vietoje buvo Vokietija, toliau penketuke – Prancūzija, Nyderlandai, Danija.
Mūsų transporto sektorius persiorientavo į Vakarus. Už tai mainais gavome Mobilumo paketą, pasakykime atvirai – matyt, pernelyg aktyvūs ten buvome. Su Baltarusija mums buvo geležinkeliai svarbūs, o Rusijoje išskirtinė reikšmė tenka sandėliavimui ir logistikai“, – sakė M. Skuodis.
Kaina biudžetui
Ministras posėdyje sakė, kad kalbant apie Europos Sąjungos išorinės sienos Lietuvoje kirtimą, daugiausiai vilkikų yra su rusiškais numeriais (52 proc.), po to – su baltarusiškais (22 proc.), o Lietuvos vežėjai sudaro 14 proc.
„Iš vežėjų maždaug 20 proc. parko važiuoja Rytų kryptimi. Jos išskirtinumas, kad tai yra mažosios įmonės (iki 5 vilkikų). Jautrumas joms – tikėtina sudėtingiau bus persiorientuoti negu didelėms, kurios jau ir dabar veikia Vakaruose, ten gauna didžiausią dalį pajamų.
Galimi biudžeto praradimai dėl vežėjų veiklos nutraukimo užsidarius Rytų krypčiai – apie 72 mln. eurų. Kiti vežėjai vežimų kryptis diversifikuos arba verslą įsisteigs kitose šalyse“, – pristatė M. Skuodis.
Jis patikslino, kad 72 mln. eurų yra ekspertinis vertinimas. „Kiek vienas vilkikas generuoja per viską: visi su darbo santykiais susiję mokesčiai ir akcizai“, – sakė jis.
Toliau aptartas transportas geležinkeliais, kuriais 2021 metais pervežta 51,1 mln. tonų.
„Daugiausiai teko Baltarusijai (18,1 proc.), Rusijai (14,6 proc.). Daugiausiai važiavo trąšos, nafta, mineralinės medžiagos. Daugiau nei pusė krovinių buvo tranzitiniai (į Kaliningradą ir per Klaipėdos uostą).
2022 metais galimas geležinkelių krovinių kritimas – apie 48 proc., pajamų netekimas – apie 150 mln. eurų. Tikėtina, kad „LTG Infra“ veiklos sąnaudoms subalansuoti iš valstybės biudžeto 2022 metais iš viso gali reikėti apie 100 mln. eurų“, – sakė M. Skuodis.
Kalbant apie poveikį Klaipėdos uostui, įvardinta, kad 2022 metais galimai negautos pajamos gali sudaryti apie 145 mln. eurų.
„2021 metais Klaipėdos uostas krovė 45,6 mln. tonų. Šiemet galimas krovos kritimas 32 proc., – sakė M. Skuodis. – Didžiausia įtaka dėl 11,1 mln. tonų krovos netekimo po ES ir JAV sankcijų Baltarusijos trąšoms.“
Galiausiai, ministras aptarė aviacijos problemas.
„Su aviacija viskas kaip ir gerai, išskyrus tranzitinius skrydžius. Formaliai žiūrint, Lietuva labiausiai nukentėjo, nes esame regionas, per kurį daugiausiai skrenda.
Tranzitinių skrydžių kritimas siekė 49 proc. Tai didelis kritimas, bet žiūrint apskritai, Lietuvoje viskas gerai“, – sakė M. Skuodis.
Pagalbos klausimas
M. Majauskas po pristatymo sakė, kad verslas su Rusija visada buvo padidintos rizikos.
„Dabar kiekvieno akcininko reikalas kompensuoti savo nuostolius, ieškoti naujų galimybių. Mano nuomone, mokesčių mokėtojų lėšos tam neturėtų būti naudojamos. Arba turėtume labai atidžiai vertinti“, – sakė jis.
Savo ruožtu M. Skuodis pastebėjo, kad skaudžiausias aspektas yra geležinkeliai. „Būtent infrastruktūros valdytojas“, – paaiškino jis.
Ministras dar pridūrė, kad jo vertinimu, mokesčių mokėtojų lėšos turėtų būti naudojamos ten, kur jos sukurs papildomas galimybes, turės didžiausią poveikį visam logistikos sektoriui.
M. Skuodis dar pasakė, kad kartu su Lenkijos, Latvijos ir Estijos ministrais yra pateikę pasiūlymą uždaryti sienas su Rusija ir Baltarusija apskritai.
„Siekiant išvengti sankcijų apėjimo, tai kas šiuo metu yra (bent jau vakar buvo) ant stalo. Nežinau, tai gali pasikeisti“, – sakė jis.
Geležinkeliuose mažės darbuotojų
Ministras dar kalbėjo, kad „Lietuvos geležinkeliu“ artimiausiu metu laukia didelių pokyčių metas.
„Nuolat matėme augimą. Šioje vietoje matome absoliutų kritimą. Krovinių – 50 proc. jau dabar, o prognozuojame, kad bus daug daugiau. Įmonė gali netekti iki 65 proc. pajamų. Įsivaizduojate, kas atsitinka bet kuriai įmonei netekus tiek, o tai nebus trumpalaikis dalykas.
Valdyba vertina situaciją, šioje vietoje bus labai didelis kaštų taupymas. Kalbant tiek apie investicinių projektų nutraukimą, tiek apskritai apie remonto darbus. Bus pokyčių kalbant ir apie darbuotojų skaičių – neišvengiamai.
Kur yra infrastruktūra – bus mažesni pokyčiai. Ten, kur yra keleivių vežimas (kurį valstybė subsidijuoja) – bus mažesni pokyčiai. Ten, kur yra kroviniai – bus dideli pokyčiai. Kai tik geležinkeliai turės galutinius skaičius, jie bus pristatyti artimiausiu metu“, – sakė jis.
