Dėl gilėjančios vilkikų vairuotojų trūkumo problemos į Vyriausybę kreipėsi Lietuvos verslo konfederacija ir Lietuvos pramonininkų konfederacija. Verslas prašo Vyriausybės pagalbos transporto sektoriui rasti darbuotojų kitose šalyse, palengvinti atvykimo ir vizų išdavimo procedūras, skirti papildomus išteklius konsulatui Kazachstane, įsteigti konsulatą Kirgizijoje bei kitose šalyse.
Pasak verslininkų kreipimąsi palaikančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) vadovo Povilo Drižo, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje daugiau kaip 10 tūkst. Lietuvoje dirbančių ukrainiečių vairuotojų išskubėjo ginti savo krašto. Šis skaičius sudaro 13 proc. visų tarptautinio transporto vairuotojų skaičiaus Lietuvoje, liudija Užimtumo tarnybos duomenys kovo pabaigoje.
„Dėl staigaus vairuotojų trūkumo logistikos grandinė pastebimai sulėtėjo visoje Europoje. Prekes importuojanti ir eksportuojanti pramonė bei prekybininkai susiduria su transportavimo problemomis. Todėl verslas ragina Vyriausybę skubiai spręsti vairuotojų trūkumo klausimą. Konkretūs pasiūlymai yra pateikti ir Vyriausybei, ir Seimui“, – sako P. Drižas. Pasak jo, Lietuvos transporto ir logistikos įmonės užtikrina ekonomikos atsparumą, o taip pat humanitarinės ir kitokios pagalbos Ukrainai teikimą.
„Šiandieninėje įtemtoje geopolitinėje situacijoje nepertraukiamas krovinių mobilumas ir logistikos infrastruktūros funkcionavimas turi būti vertinamas kaip ypatingos strateginės reikšmės. Iš valstybės pasigendame ryžtingų sprendimų, kurie užtikrintų padidintą mūsų šalies transporto sistemos ir visos ekonomikos atsparumą grėsmėms įveikti“, – sako P. Drižas.
Jo teigimu, vienas iš esminių uždavinių – žmogiškųjų išteklių pritraukimas. Verslas deda pastangas ieškodamas profesionalių tarptautinio transporto vairuotojų kitose šalyse, tačiau didžioji dalis jų negali atvykti į Lietuvą dėl neefektyvios imigracinės politikos ir pernelyg lėtų procedūrų konsuliniuose skyriuose. Be to, neišspręstas Mobilumo paketo klausimas tik blogina situaciją.
Skaičiuojama, kad per šiuos metus transporto sektorius gali netekti iki 25 proc. vairuotojų, o transporto paslaugų eksportas gali susitraukti 1 mlrd. eurų. Lietuvos krovininio kelių transporto paslaugų eksportas pernai pasiekė 4,1 mlrd. eurų apyvartą. Sodros duomenimis, sunkiasvorių transporto priemonių vairuotojais dirba 78 tūkst. asmenų. Baltarusiai ir ukrainiečiai transporto sektoriuje sudaro didžiausią įdarbintų užsieniečių dalį, buvo teigiama spaudos pranešime.
Vilkikų vairuotojų trūkumo problema Europoje išryškėjo per COVID pandemiją ir įsigaliojus Mobilumo paketo reikalavimui dėl privalomo vairuotojų grąžinimo. Paaiškėjo, kad žemyne trūksta apie 400 tūkst. vairuotojų. Geopolitinė situacija vairuotojų darbo jėgos trūkumą stumia į gilią krizę, kadangi vairuotojai iš Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos iki karo sudarė reikšmingą įdarbintų užsieniečių dalį Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių vežėjų įmonėse.
Lietuvos įmonės įsipareigojo išsaugoti ginti savo krašto išvykstančių ukrainiečių darbo vietas ir pasirūpino ukrainiečių šeimų atvykimu ir apgyvendinimu Lietuvoje. Lietuvos verslas rūpinasi ir teikia paramą savo darbuotojams ukrainiečiams, jų šeimoms, taip pat bendradarbiauja su valstybinėmis institucijomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, koordinuojančiomis paramos Ukrainai veiklą.
TTLA vienija 24 didžiąsias šalies transporto ir logistikos įmones. Iki Rusijos invazijos į Ukrainą TTLA įmonių vežamų tarptautinių krovinių bendra apyvarta tarp ES ir NVS šalių užsakovų sudarė iki 20 proc. visos paslaugų eksporto apyvartos. Likusi didžioji dalis, arba 80 proc., TTLA įmonių paslaugų eksporto teko tarptautiniams kroviniams vežamiems ES vidaus rinkoje.
Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, TTLA įmonės transportavimo operacijas Rusijos ir Baltarusijos teritorijoje sustabdė, arba baigia vykdyti esamus sutartinius įsipareigojimus užsakovams. Nauji užsakymai Rusijos ir Baltarusijos rinkose nėra priimami
