„Įmonės veiklos strategijoje iki 2030 metų turime aiškiai išsigryninę, kad artimiausius 10 metų Lietuvos oro uostai savo veiklą plėtos Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų tinkle. Šiemet mūsų įmonei tapus akcine bendrove atsivers papildomos veiklos galimybės. Atsižvelgdami į tai, norime įsivertinti, kokios yra galimybės dar efektyviau išnaudoti turimą infrastruktūrą.
Šia studija siekiame turėti aiškų kiekvieno filialo galimybių įvertinimą, ilgalaikės plėtros perspektyvą, apžvelgti galimas alternatyvas“, – sakė Lietuvos oro uostų operacijų ir infrastruktūros departamento vadovas Arnas Dūmanas.
A. Dūmano teigimu, analizėje ir strategijoje daug dėmesio bus skiriama atskirų oro uostų konkrečioms stipriosioms pusėms, skrydžių plėtrai, pajėgumų didinimui keleivių ir krovinių terminaluose.
Ilgalaikė tinklo plėtros studija be kitų dedamųjų dalių turės apimti pasiekiamumo (antžeminis susisiekimas su oro uostais ir jo modernizacija), infrastruktūros (esamų keleivių ir krovinių terminalų modernizavimas), aplinkosauginės situacijos analizę. Taip pat dokumente bus pateikta finansinė prognozė ilguoju plėtros laikotarpiu, apžvelgiama oro uostų įtaka šalies ekonomikai, pateikiami Lietuvos oro uostų turimų žemės sklypų panaudojimo planai.
Studijoje taip pat bus analizuojamos plėtros ir modernizacijos alternatyvos šiandieniniam Vilniaus oro uosto atvykimo terminalui. Konsultantų pateiktos rekomendacijos kartu su Lietuvos architektūros ekspertais ateityje padės priimti sprendimą dėl tolimesnių veiksmų, susijusių su paveldo apsaugos statusą turinčiais objektais.
Konkurso metu perkami ilgalaikių išvystymo planų rengimo paslaugos, kurias turės suteikti profesionalūs konsultantai. Planuojama, kad šių metų antroje pusėje bus pasirašyta sutartis su konkurso laimėtojais, o ilgalaikis tinklo plėtros planas bus parengtas iki 2023 metų vasaros.
