LNK žiniose buvo teigiama, kad, anot draudikų, Molėtų plentas – vienas iš lyderių pagal transporto priemonių savininkų patiriamą žalą.
„Yra apčiuopiama dalis iš visų mūsų turimų žalų iš visos Lietuvos, kuomet yra sugadinami automobilio ratai, tai yra prakertamos padangos, apgadinami ratlankiai“, – teigė „BTA draudimo“ ekspertizių skyriaus vadovas Andrius Žiukelis.
Panašios nuomonės buvo ir „IF“ transporto žalų grupės vadovė Guoda Jasaitė.
„Dažniausiai įvykstančios žalos yra susijusios su įvažiavimu į duobę, taip pat neretai pasitaiko įvykiai, kada akmenukai apgadina automobilio stiklus ar kėbulo dalis“, – sakė ji.
LNK žiniose kalbinami vairuotojai teigė, kad šio kelio vengia ir mieliau renkasi važiuoti kitu, nors, kaip buvo aiškinama, apie šio plento remontą kalbama jau seniai. Tai patvirtino ir Utenos rajono savivaldybės meras Alvydas Katinas.
„Ant mano stalo ir šiandien guli aplankas, kuriame yra buvusių ministrų oficialūs raštai, pažadai, kad 2000-asiais metais magistralinio kelio Vilnius-Utena, bus visiškai baigta“, – sakė jis.
Dabartinis susisiekimo ministras Marius Skuodis žadėjo, kad kelias Vilnius-Utena atnaujintas bus vėliausiai 2025-aisiais.
“(Planas yra – red.) iki 2025-ųjų pabaigti visą kelią, bet mes dedame visas pastangas, kad tai būtų (padaryta-red.) kuo greičiau“, – sakė jis.
Kol kas yra suremontuota tik 20 km atkarpa nuo Vilniaus, kur įrengta po dvi eismo juostas į abi puses, pastatyta pėsčiųjų ir automobilių viadukų.
Šiandien galutinai nuspręsta, kaip turi atrodyti atnaujintas Molėtų plentas, dar nėra.
„Jau vakar reikėjo nuspręsti ir turėti kažką geriau nei dabar turim“, – sakė ir Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.
Neseniai Molėtuose buvo pristatyti ir projektiniai pasiūlymai, kaip kelias turėtų atrodyti.
Buvo aiškinama, kad linkstama kelią skaidyti į du etapus ir nuo Molėtų iki Utenos palikti po vieną juostą į abi puses, kaip dabar, tačiau Utenos meras teigė, kad norėtų platesnio kelio.
„Mes esame pramonės miestas. Tiek verslo žmonėms, tiek mums į tuos klausimus šiandien norima gauti atsakymus“, – sakė A. Katinas.
„Eismo intensyvumas minėtame ruože nuo Vilniaus iki Molėtų sudaro maždaug per parą apie 7 tūkst., savaitgaliais dar daugiau, o ruože nuo Molėtų iki Utenos jis krinta beveik dvigubai ir sudaro 4 tūkst.“, – teigė Automobilių kelių direkcijos direktorius Remigijus Lipkevičius.
Buvo aiškinama, kad nuo Molėtų iki Vilniaus linkstama rinktis variantą 2+1. Tuo atveju nereikėtų išpirkti papildomų sklypų, būtų dvi eismo juostos į vieną pusę, viena juosta – į priešingą, o kas porą kilometrų juostų skaičius keistųsi.
„Tai skirta tam, kad būtų galima saugiai aplenkti lėčiau judantį transportą“, – pridūrė R. Lipkevičius.
Anot ministro M. Skuodžio, kol kas tokio remonto kainą numatyti sunku. Aiškiau bus, kai rangovai pateiks siūlymus.
„Nedrįsčiau įvardyti kainos dar ir dėl to, kad šiuo metu turime visiškai išbalansuotą rinką, nežinome, kiek kainuoja medžiagos ir kiek jos gali kainuoti po mėnesio“, – teigė jis.
Pirmiausia planuose – sutvarkyti patį plentą, po to kai kuriose vietose teks išpirkti sklypus ir įrengti jungiamuosius kelius su greitėjimo juostomis aplinkinėms gyvenvietėms.
Redakcija primena, kad 100 km kelias prieš beveik 40 metų buvo nutiestas iš betono plokščių.
