Prekybiniai santykiai su Rusija traukiasi, bet sugrįš
Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas Delfi pasakoja, kad anksčiau Ukrainoje vykdytos vežėjų operacijos sustojusios, o prekybiniai santykiai Rusijoje stipriai traukiasi. Nuo karo pradžios pervežimų į Rusiją sumažėjo beveik perpus.
„Matau mažėjančią tendenciją – ne tai, kad nutraukiami, bet neprisiimami jokie nauji įsipareigojimai, kas susiję su prekyba Rusijoje. Šioje šalyje operacijų sumažėjo daugiau nei 50 proc., palyginus su tuo, kas buvo prieš dvi savaites. Mano žiniomis, įmonės baiginėja kontraktus, kuriuos dar turi įvykdyti“, – pasakoja jis.
Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas sako, kad prekyba su Rusija dar vyksta, bet kasdien vis mažėja. Jo teigimu, kai situacija regione stabilizuosis, prekyba su Rusija ir Baltarusija atsinaujins, vežėjai taip pat sugrįš į šias rinkas.
„Vežėjai gal ir nesitrauktų, kadangi kiekvienas galvoja apie savo įmonės ateitį ir įsipareigojimus, bet traukiasi mūsų klientai. Transporte taip yra: jeigu klientai prekiauja, tai ir transportas važiuoja. Deja, tai ne nuo mūsų priklauso, daug klientų atsisako, t. y. nebesiunčia prekių, automatiškai ir mes nebeturime darbo“, – pažymi jis.
Sankcijos skaudžiai kirto ir Lietuvos vežėjams
Anot pašnekovo, Vakarų sankcijos Rusijai daugiausiai kirto Lietuvos smulkioms ir vidutinėms transporto įmonėms, kurios dirbo su NVS šalimis. Jų nuostoliai be Rusijos ir Baltarusijos rinkų esą bus dideli, o persiorientuoti į kitas rinkas nebus taip paprasta.
P. Drižas pažymi, kad Lietuvos transporto portfelyje paslaugų prekyba su Rusija iki šiol sudarė iki 20 proc. apyvartos, tad netekus šios rinkos, nuostoliai bus ženklūs.
„Savo paslaugas pardavinėjame Europos klientams, kurie turėjo santykių su Rusijos rinka. Apie 800 mln. eurų generuojama (Lietuvos transporto įmonių – Delfi) iš prekybos tarp ES ir Rytų. Jei mes iš visų 5 mlrd. eurų, kokią apyvartą per metus sugeneruoja Lietuvos transporto sektorius, paslaugų paketo išimtume tą rinką, tai netekimas – ženklus. Tačiau nebe pinigai svarbiausi, o vertybių klausimas“, – komentuoja TTLA generalinis sekretorius.
„Linavos“ prezidentas Romas Austinskas mano, kad didelių nuostolių vežėjai nepatirs ir pavyks atrasti naujų rinkų.
„Transporto sektoriuje rizikų visada yra: jei nebuvo karo Ukrainoje, tai buvo vairuotojų trūkumas, Mobilumo paketas, Brexitas, 95 kodas, žaliasis kursas, skaitmeninimo reikalai, kylančios kuro kainos. Visada gyvename su vienomis ar kitomis problemomis ir iššūkiais, tikrai negyvename lengvai“, – vardija jis ir priduria, kad sankcijų Rusijai ir Baltarusijai šiuo atveju neišskirtų.
Bandys persiorientuoti į Vakarų Europą ir Aziją
Pašnekovo teigimu, Lietuvos vežėjai jau seniai persiorientavę į Vakarų Europos rinką, o dirbti su Azijos šalimis gali atsirasti nemažai kliūčių ir rizikų.
„Europa jau seniai – mūsų rinka, bet mums įdomi buvo ir Rusija, kaip ir Azijos šalys. Jos lieka, bet reikia Rusiją pravažiuot, o ji nėra tokia maža. Tai čia ir saugumo klausimas, iš tiesų, čia bus problemų. Vežėjai vertina šią riziką. <...> Į Jungtinę Karalystę dabar važiuoja mūsų sunkvežimiai, bet gal norėtume turėti jų daugiau. Matyt, taip ir bus – važiuosime daugiau. Krovinių kiekis didelis, o Jungtinė Karalystė turi didelį vairuotojų trūkumą, jiems pervežimo klausimas – labai aktualus“, – teigia R. Austinskas.
Tačiau ne visi vežėjų atstovai į situaciją žvelgia optimistiškai. Pagrindinė problema – kur Lietuvos vežėjams persiorientuoti ir kaip greitai tai pavyks padaryti. Pasak P. Drižo, didelio pasirinkimo ir naujų kelių šiuo metu nėra.
„Turbūt galima galvoti apie artimąją Aziją, Turkiją, kuri būtų įdomi. Taip pat su atsakingomis Lietuvos ministerijomis kalbėjome apie kontaktų stiprinimą su Jungtinės Karalystės pareigūnais, kurie kelių transporte yra įvedę tam tikrų ribojimų pateikimui į jų rinką. Turbūt reikia kalbėti, kaip atstatyti santykius, kurie buvo iki „Brexito“, nes jiems trūksta pervežimo paslaugų, ir mums ši rinka aktuali. Persiorientavimas turbūt vyks į Europos pusę, nes šiame žemyne paslaugų paklausa – didžiulė. Turbūt bus daug darbo įmonėms, kurios dirbo daugiau su Rytų rinkomis“, – pasakoja vežėjų atstovas.
E. Mikėnas pritaria, kad Lietuvos vežėjai šiuo metu – itin sudėtingoje situacijoje. Jo teigimu, sunkiausia mažoms ir vidutinėms įmonėms.
„Su Rusija, Baltarusija, ir visomis NVS šalimis Lietuvoje daugiausia dirbo mažos transporto įmonės, kurios telkiasi Vilniaus regione. Taip greitai joms persiorientuoti į Vakarų Europą nėra paprasta, kadangi ten dirba stambesnės transporto įmonės ir jos turi kitus finansinius pajėgumus“, – sako jis.
Persiorientuoti trukdo Mobilumo paketas
Vežėjų atstovai vieningai sutaria, kad vežėjams persiorientuoti į Vakarų Europą trukdo Mobilumo paketas. Prieš kelias savaites, prieš pat karo Ukrainoje pradžią įsigaliojo nuostata, kelianti bene didžiausią pasipiktinimą tarp Lietuvos transporto įmonių ir jų asociacijų dėl realios jos naudos bei poveikio skirtingų ES šalių vežėjams. Joje numatyta, kad kartą per aštuonias savaites sunkvežimiai turi grįžti į šalį, kurioje buvo įregistruoti.
„Yra problema, kad ES esame uždėję reguliavimą – ribojimus su Mobilumo paketu. Kai toks chaosas, atsisakoma Rytų rinkos, skauda ne tik Lietuvai, kaip tranzito šaliai, bet ir ES šalims. Rusijos prekybos ir eksporto partnerės buvo Vokietija ir Prancūzija, kelių transporte mes jas aptarnaudavome, savo transportu veždavome jų prekes. Tai toms šalims turėtų irgi pasijusti.
Artimiausiu metu siūlysime peržiūrėti Mobilumo paketą, steigti darbo grupes ES lygmeniu. Kelsime klausimą, ar nereikia reguliavimo, t. y. Mobilumo paketo, atšaukti – peržiūrėti šiandienos kontekste, nes ES vežėjams – Europa vienintelė rinka tuoj tik ir tebeliks, taigi reikėtų laisvinti ribojimus. Rengiame siūlymus, kuriuos kelsime tiek Lietuvos, tiek ES formatu“, – dėsto P. Drižas.
Mažų ir vidutinių vežėjų atstovas pritaria, kad šiuo metu reikėtų atšaukti Mobilumo paketą.
„Tikimės, kad sveika protas nugalės ir įmonėms nebus priverstinio reikalavimo grąžinti vilkikus į registracijos šalį. Tai niekaip nesusiję su ekologiniais reikalavimais ir t. t. Šiuo metu, kiek girdžiu, Vakarų senosios valstybės šiek tiek atlaisvina tą kontrolę ir dėl karo šiek tiek leidžia veikti laisviau, tai matysime, kaip čia bus toliau. <...> Lietuvos vežėjai masiškai registruojasi kitose šalyse, ne tik Lenkijoje, bet ir Olandijoje ir Belgijoje ir Vokietijoje. Be abejo, reikėtų atšaukti Mobilumo paketą, nes situacija ir taip gana sudėtinga transporto verslui“, – nurodo E. Mikėnas.
Dėl Mobilumo paketo reikalavimų, karo Ukrainoje ir 2-3 mėnesius trunkančių įdarbinimo procedūrų rasti Lietuvoje galinčių dirbti tolimųjų reisų vairuotojų tampa vis sunkiau, rašoma asociacijos „Linava“ pranešime. Skelbiama, kad Lietuvos transporto sektoriaus įmonėms metų viduryje trūks apie 15 tūkst. vairuotojų.
„Linavos“ viceprezidentas Vytas Bučinskas sako, kad norint įgyvendinti naujus Mobilumo paketo reikalavimus, įmonės turi priimti į darbą naujus darbuotojus – tolimųjų reisų vilkikų vairuotojus, vadybininkus ir kitą personalą, kad Mobilumo paketo nuostatų būtų tinkamai laikomasi. Anot jo, spartesnis darbuotojų iš ne Europos Sąjungos šalių įdarbinimas galėtų būti viena iš išeičių. „Linava“ ragina naikinti kvotas vairuotojams iš trečiųjų šalių.
Delfi jau anksčiau rašė, kad dėl karo Ukrainoje Lietuvos vežėjams taps sunku arba nebeįmanoma darbinti vairuotojų iš Ukrainos, Rusijos ir Baltarusijos. Ukrainos piliečiai masiškai palikinėja darbo vietas Lietuvoje ir stoja ginti tėvynės, o naujų nebeatvyksta. Rusijos piliečių įmonės darbinti nebenori arba paprasčiausiai negali dėl įvairių apribojimų, mat jiems nebeišduodamos vizos, jie negali atsidaryti sąskaitų bankuose. Jau dabar įmonės ieško daugiau darbuotojų iš Azijos šalių ir tokių egzotinių kraštų kaip Filipinai.
