Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje gyvena per 32 tūkst. Ukrainos piliečių su galiojančiais dokumentais, iš jų 27,8 tūkst. turi galiojančius leidimus laikinai gyventi ir dirbti. Daugiausia jų dirba statybų ir transporto sektoriuose.

Lietuvos transporto saugos administracijos duomenimis, šiuo metu Lietuvos vežėjai vairuotojais yra įdarbinę beveik 33 tūkst. Ukrainos piliečių. O Lietuvos statybininkų asociacijos teigimu, pagal darbo vizas statybose Lietuvoje dirba iki 4 tūkst. ukrainiečių, tačiau jų daugiau dirba subrangos pagrindais.

„Linava“: galėjo išvykti daugiau kaip 10 tūkst. ukrainiečių

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava“ teigimu, Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai masiškai išvyksta ginti savo Tėvynės.

„Asociacijos preliminariais skaičiavimais, šiuo metu apie 10 tūkst. ukrainiečių darbuotojų, tarp jų ir vairuotojų, yra išvykę ginti savo šalies. Asociacijai „Linava“ priklauso apie 740 įmonių, o Lietuvoje iš viso beveik 4 tūkst. transporto ir logistikos įmonių, tad vertinant situaciją visame sektoriuje išvykusių ginti Ukrainą vairuotojų skaičius gali būti didesnis“, – pažymi „Linava“ generalinis sekretorius Zenonas Buivydas.

Anot jo, asociacijos narės saugo ukrainiečiams vairuotojams darbo vietas, tad laikinai juos vaduoja kiti darbuotojai.

„Linavos“ prezidentas Romas Austinskas mano, kad išvykstantys darbuotojai ir vis didėjantis jų trūkumas transporto sektoriuje paveiks vežėjų veiklą.

„Neturėsime, ko sodinti, taip greitai įdarbinti vairuotojų nepavyksta. Baltarusija ir Ukraina iki šiol buvo pagrindinės šalys, iš kurių atvykdavo pas mus vairuotojų. Belieka pastatyti mašinas, jei neturi kuo jų pakeisti, ir nedirbi. Tokia verslo kaina“, – kalba R. Austinskas.

Pašnekovas mano, kad darbuotojų bus dairomasi Azijos šalyse.

„Ieškosime kitų rinkų, yra Azijos valstybės: Kazachstanas, Uzbekistanas, Kirgizija, galime kalbėti ir apie Indiją. Žmonės iš šių šalių atvyksta, tai ieškosime ten ir toliau, kad jie sėkmingai įsilietų į mūsų rinką“, – teigia „Linavos“ prezidentas.

Romas Austinskas

Siūlo naikinti kvotas vairuotojams

Dėl darbuotojų trūkumo „Linava“ jau kreipėsi į atsakingas šalies institucijas, prašydama panaikinti kvotas tolimųjų reisų vairuotojams iš trečiųjų šalių, supaprastinti jų įdarbinimo procedūras ir sudaryti galimybę juos įdarbinti per keletą dienų. Asociacija skelbia, kad dėl Mobilumo paketo reikalavimų, karo Ukrainoje ir 2–3 mėnesius trunkančių įdarbinimo procedūrų Lietuvos transporto sektoriaus įmonėms metų viduryje trūks apie 15 tūkst. vairuotojų.

Lietuvos mažų ir vidutinių vežėjų konfederacijos (LMVVK) prezidentas Erlandas Mikėnas mano, kad Lietuvoje dirbantys vairuotojai ukrainiečiai dėl karo gimtinėje masiškai neišvažiuoja.

„Kiekvienas ukrainietis supranta, kad reikia išlaikyti šeimas, todėl dažniausiai pasirenka darbą. Tačiau yra tokių žmonių, kurie paliko net vilkikus Europoje ir iškart išvažiavo į Ukrainą“, – sako jis.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad situacija dėl vairuotojų trūkumo – seniai įtempta, o karas Ukrainoje dar labiau pagilino šią problemą. Todėl šiuo metu, anot jo, aktualu panaikinti kvotas darbuotojams iš trečiųjų šalių.

„Mes, kaip vežėjų atstovai, prašome panaikinti kvotas, kad galėtume iš bet kokių šalių priimti vairuotojų. Lietuvos žmonių, kurie galėtų dirbti šį darbą, fiziškai trūksta, neįmanoma aprūpinti, vertinant, kiek transporto sektorius yra pasistūmėjęs į priekį. Situacija iš tikrųjų – siaubinga. Vilkikai stovi, negali išvažiuoti į reisus, negalime aptarnauti klientų“, – akcentuoja E. Mikėnas.

Pašnekovo teigimu, vairuotojų iš Rusijos Lietuvos vežėjai nei norės, nei galės įdarbinti, juos kaip ir baltarusius ir ukrainiečius galėtų pakeisti Uzbekistano, Tadžikistano, Moldovos piliečiai ar net vairuotojai iš tokių egzotinių kraštų kaip Filipinai.

„Darbiname net iš tokių egzotinių šalių kaip Filipinai, savo įmonėse jau turime pavyzdžių. Filipiniečiai gerai kalba angliškai, rusų kalbos nemoka, bet Europoje jie – labai tinkami“, – mano LMVVK prezidentas.

Erlandas Mikėnas

Bus sudėtinga darbinti rusus, baltarusius ir ukrainiečius

Didžiausias Lietuvos įmones vienijančio Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso (TTLA) generalinis sekretorius Povilas Drižas sako, kad Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, keli šimtai aljanso įmonėse dirbančių ukrainiečių išvyko ginti gimtinės, tačiau pažymi, kad tai nėra masinis reiškinys.

„Tai nėra labai daug, palyginus su skaičiumi, kiek jų dirba mūsų transporto sektoriuje. Mūsų aljanso įmonių tikslaus skaičiaus nežinome, bet kiek apklausėme, tai darbuotojai masiškai nepalikinėja darbo vietų“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, situacija tarp ukrainiečių darbuotojų pasiskirstė proporcingai: dalis išvažiavo, kiti pasiliko dirbti ir atsivežė čia savo šeimas.

„Neatvažiavo naujų ukrainiečių, kurie turėjo pakeisti kolegas. Yra toks nedidelis žmogiškųjų išteklių iš ukrainiečių pusės nutekėjimas. Bet tūkstančiais niekas neišvažiuoja“, – pažymi P. Drižas ir priduria, kad tai – tik pradžia, mat karas Ukrainoje esą tikrai turės įtakos transporto sektoriaus žmogiškiesiems ištekliams.

„Lietuvos transporto sektoriaus įmonės – didžiausi darbdaviais, įdarbinantys daugiausiai trečiųjų šalių darbuotojų – ukrainiečių, rusų ar baltarusių. Atitinkamai sudėtinga ne tik su ukrainiečiais, bet ir rusais bei baltarusiais. Yra įvairių motyvų: nors jie kaip ir gali atvažiuoti, bet yra problemų su sąskaitų atidarymu, vizų išdavimu.

Trečiųjų šalių asmenų atvykimas pas mus – problematiškas, ir jų darbas mūsų įmonėse taps problematiškas. Darbinom ir norėjom dar darbinti trečiųjų šalių piliečių, bet dabar ir tų, kuriuos darbinom, nebebus. Tai, žinoma, atsilieps transporto sektoriui“, – sako pašnekovas.

Povilas Drižas

Nėra kuo pakeisti darbuotojų

Anot jo, šiuo metu nėra kuo pakeisti išvykusių arba negalinčių atvykti naujų darbuotojų.

„Per savaitę persiorientuoti ir rasti darbuotojų taip greitai neįmanoma. Kol kas apie tai stipriai negalvojame, nes esame užsiėmę kitais dalykais: norisi pirmiausia padėti šeimoms čia atvykti, išspręsti vairuotojų problemas, po to bus ieškoma galimybių, kaip pritraukti darbuotojų iš kitų šalių. Gal priimsime sprendimų, kad nebūtinai iš trečiųjų šalių, galbūt iš Europos Sąjungos šalių darbuotojai galėtų atvykti. Klausimas atviras, bet šiandien sprendimo nėra“, – pažymi P. Drižas.

Pasak jo, ginti savo krašto išvykstančių ukrainiečių darbo vietos bus išsaugotos, kaip nurodoma Valstybinės darbo inspekcijos išaiškinime.

„Darbuotojai turbūt išleidžiami atostogų ar neapmokamų – bet kokia schema, kad būtų galima išlaikyti jų darbo vietą, statusą, kuris leistų kuo greičiau ir lengviau jiems grįžti į darbo vietą. Įmonėse vieningai priimta – jeigu ir bus nutraukti darbo santykiai, jie atgal bus priimami teikiant pirmenybę“, – tikina TTLA generalinis sekretorius.

Į Ukrainą išvyko apie pusę įmonės vairuotojų

Hoptransa“, kartu su keliomis „Girtekos“ grupės bendrovėmis, pernai pateko tarp daugiausiai ukrainiečių įdarbinusių Lietuvos įmonių. Iš viso „Hoptransoje“ dirba apie apie 1,3 tūkst. ukrainiečių. Tik apie pusę jų (630) šiuo metu toliau tęsia darbus, visi kiti yra Ukrainoje, rūpinasi ten likusiomis šeimomis, artimaisiais ir gina tėvynę.

„Gerbiame mūsų darbuotojų apsisprendimą grįžti į savo tėvynę – visus juos slegia didelė atsakomybė už savo artimuosius, už visos šalies likimą. Tai sukelia tam tikrų verslo iššūkių, tačiau šiandien svarbesni yra kiti dalykai, kiti prioritetai, nes ukrainiečiai gina ne tik savo šalį, bet ir mus, visą Europą“, – komentuoja „Hoptrans“ atstovė Agnė Margevičiūtė.

„Girteka“ grupės įmonėse dirba keli tūkstančiai darbuotojų iš Ukrainos. Dalis jų nusprendė grįžti į Ukrainą padėti savo šeimoms ir savo šaliai. Kaip tikina „Girtekos“ marketingo ir komunikacijos vadovas Simonas Bartkus, visiems jiems darbo vietos bus išsaugotos.

„Kol kas namo išvyko nedidelė dalis. Verslo procesams įtakos tai nepadarė – darbui Europoje pakeičiame kolegomis iš kitų šalių“, – Delfi komentavo jis.

Foto: Imago / Scanpix

Vežėjai galėtų įdarbinti karo pabėgėlius

Vežėjų atstovų teigimu, transporto sektoriaus įmonės teikia visokeriopą pagalbą nuo karo bėgančioms moterims, vaikams, senjorams – padeda atvykti į Lietuvą transportu, veža į Ukrainos ir Lenkijos pasienį sunkvežimiais Lietuvos žmonių paaukotą paramą.

„Girteka“ skyrė 1 mln. eurų vien tiesioginės finansinės paramos šiuo metu likusiems Ukrainoje ir tiems, kurie dirba Europoje ir jiems reikalinga pagalba atsivežti savo šeimas į saugias šalis.

„Nuo pirmos Rusijos režimo invazijos į suverenią Ukrainos valstybę mūsų kolegų saugumas ir sveikata pagrindinis mūsų kompanijos prioritetas. Nuo pat pirmos agresijos prieš Ukrainą dienos teikiame pagalbą mūsų kolegoms iš Ukrainos – tiek tiems, kurie šiuo metu Ukrainoje, tiek tiems, kurie šiuo metu dirba Europos šalyse“, – pažymi S. Bartkus.

Anot jo, „Girtekos“ įmonės yra pasiruošusios pasiūlyti darbo vietas žmonėms, atvykstantiems iš Ukrainos: tiek vairuotojams, tiek remonto specialistams, tiek IT, finansų ir kitų sričių profesionalams.

„Hoptrans“ taip pat yra pasirengusi įdarbinti nuo karo bėgančių Ukrainos piliečių ir suteikti jiems visas socialines garantijas. Anot pašnekovės, šiuo metu įmonė galėtų įdarbinti apie 500 tolimųjų reisų vairuotojų ir apie 30 administracijos darbuotojų.

Įmonė taip pat padeda darbuotojų šeimoms saugiai pasiekti Lietuvą ir čia įsikurti. Atstovės teigimu, šiuo metu į Lietuvą jau atvyko 27 šeimos, 11 šeimų yra pakeliui, 40 dar planuoja atvykti.

„Rūpinamės atvykstančių šeimų atvežimu iki laikinojo apgyvendinimo vietų nuo Ukrainos-Lenkijos pasienio, koordinuojame jų apgyvendinimą, padedame išspręsti registracijos ir kitus gyvenimiškus klausimus.

Esame viena didžiausių regione transporto kompanijų, todėl aktyviai prisidedame organizuojant ir įgyvendinant įvairios paramos Ukrainai logistiką, padedame vėžiu sergantiems ukrainiečiams, nebegalintiems tęsti gydymo savo šalyje, kitaip padedame žmonėms, susidūrusiems su Rusijos agresija“, – pasakoja A. Margevičiūtė.

Dalius Gedvilas

Statybose darbuotojai nėra didžiausia bėda

Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas sako negalintis tiksliai įvardyti, kiek ukrainiečių darbuotojų išvyko namo, tačiau mano, kad tai nėra masinis reiškinys.

„Sunku suskaičiuoti, kiek išvyko, nes nemaža dalis ukrainiečių, kurie dirbo pas mus, atėjo iš Lenkijos subrangos pagrindais, jie dirbo ne su Lietuvos darbo viza. Manau, kad tai nėra masinis reiškinys. Ten, kur karas nevyksta, dalis darbuotojų išvyko pas šeimą. O ten, kur vyksta karas, jie bando kviestis artimuosius čia į Lietuvą. Yra atskirų ukrainiečių, kurie viską metė ir išvyko kariauti, nežiūrėdami visų grėsmių“, – komentuoja jis.

Vis dėlto, jo teigimu, statybų sektoriui ne dėl darbuotojų bus didžiausių bėdų. Pagrindinė problema – kaip užsitikrinti naujus tiekimo kanalus, naujas logistines grandines, mat neaišku, iš kur gauti medžiagų ir kiek tai kainuos.

„Iššūkių kyla ne dėl darbuotojų, o dėl žaliavų ir energetikos. Grėsmių matau kitoje vietoje – galime sustoti, nes nebus žaliavų arba bus didelis neapibrėžtumas, ar patieks žaliavas į vieną ar kitą statybinį objektą“, – pažymi jis ir priduria neseniai sulaukęs žinios, kad stoja keli NT objektų statybos.

Ar neteks atleisti jau dirbančių žmonių?

Todėl, kaip sako D. Gedvilas, šiandien kyla kita problema – ar neteks atleisti jau dirbančių žmonių.

„Šiandien gali iškilti kita bėda – ką daryti, jei vienas, antras, trečias projektas stoja? Reikės atleisti jau dirbančius žmones. Tas pats buvo ir pandemijos pradžioje, 2020 metų kovą, kai Vyriausybė paskelbė karantiną. Visiems buvo neprognozuojama ir nelaukta situacija, bet kažkiek ją amortizavo, kai pradėjo mokėti laikinas išmokas. Manė, kad čia tik trumpam, bet procesas užsitęsė, ir žmones vis tiek teko atleisti. Išlaikiusių darbuotojus buvo ne tiek daug, dalis darbuotojų buvo atleista pandemijos pradžioje.

Manau, šiuo metu statybininkai nesiryžta priimti tokių sprendimų, bet neseniai gavau keletą skambučių, kurie rodo, kad keli objektai jau stoja. Nežinau kaip bus toliau“, – komentuoja D. Gedvilas.